This dissertation advances the use of Unmanned Aerial Vehicles (UAVs) and satellite imagery in environmental monitoring, specifically targeting eutrophication indicators and bathing water quality within aquatic and coastal ecosystems. Through a cumulative series of studies, innovative approaches integrating UAV remote sensing, deep learning techniques, and the quasi-analytical algorithm for precise water quality assessments and vegetation mapping were developed and validated. This work addresses gaps in the current capabilities for ecological observation and management, with advancements in both methodology and application. The research establishes a comprehensive framework for UAV surveys, illustrating the effectiveness of combining diverse sensor technologies and analytical methods for detailed vegetation analysis. This framework supports efforts in biodiversity conservation, ecosystem structure analysis, and monitoring phenological and stress-related changes in vegetation, guiding environmental scientists and resource managers in the adoption of UAV technology across various ecosystems. In the assessment of changes in aquatic vegetation, particularly reed beds, the study highlights the utility of the normalized difference water index derived from Sentinel-2/MSI data and Yen binary thresholding, validated through UAV imagery. This approach is found reliable in detecting mowing-induced changes in reed beds, with enhanced accuracy for areas larger than 0.1 ha. Furthermore, the quasi-analytical algorithm for estimating Secchi depth from multispectral UAV imagery was tested, identifying Hedley's sun glint correction method as the most precise. The research emphasizes the algorithm's adaptability and the impact of environmental factors, such as CDOM concentration and solar zenith angle, on the accuracy of Secchi depth measurements, underscoring the potential of UAV technology in providing scalable and efficient water quality assessments across extensive areas. Lastly, the study explores the performance of the U-Net model in segmenting beach wrack from UAV imagery, indicating that "RGB" data combinations yield the most accurate beach wrack detections. Contrary to expectations, the addition of multispectral and elevation data did not significantly improve segmentation accuracy, suggesting the importance of selecting appropriate data combinations based on specific site characteristics to optimize model performance across varied coastal landscapes. Collectively, these studies represent a significant advancement in the application of UAV and satellite technologies for environmental monitoring, offering methodologies and insights for the comprehensive assessment of aquatic and coastal ecosystem health. This integrated approach not only enhances current monitoring practices but also establishes a new standard for precision and efficiency in environmental science research.

This doctoral dissertation comprehensively examines the impact of climate change on the Baltic Sea coast using advanced climatographic methods. The main objective is to identify areas affected by maritime climate and evaluate their transition in response to climate change based on three IPCC scenarios: SSP1-2.6, SSP2-4.5, and SSP5-8.5. Utilizing canonical correlation mapping and cluster analysis of general shortwave solar radiation and air temperature, the study provides a detailed cartographic representation of the Baltic Sea region's maritime climate. The research findings reveal a notable shift in the boundaries of maritime climate, with an observed inland extension of up to 30% in certain areas. Average air temperatures in the region have risen by approximately 1.2°C over the past few decades, with projections indicating further increases of up to 4.3°C by the end of the century under the SSP5-8.5 scenario. The study also highlights changes in climate zones and types, showing a marked transition from maritime to continental climates and vice versa in various parts of the Baltic Sea region. These shifts are critical for understanding the future impacts of climate change on coastal ecosystems and regional climate dynamics. By enhancing the understanding of the interaction between maritime and continental climates, this research provides valuable insights for regional adaptation strategies and informs policy development for climate resilience in the coastal areas of the southeastern Baltic Sea.

Disertacijoje sprendžiamas klausimas kaip sudaryti bendrą atsakingo turizmo daugiaplanio vertinimo metodiką, kuri suteiktų galimybę įvertinti atsakingo turizmo poveikį ekonominei veiklai, integruojant sociokultūrinius ir aplinkosauginius veiksnius, įtraukus turizmo vietovės kontekstą, galintį atskleisti reikšmingus rezultatus nacionalinės, regioninės, vietos ekonomikos bei politikos vystytojams ir padidinti praktinį tokio pobūdžio tyrimų pritaikomumą. Mokslinio darbo tikslas – sudaryti ir verifikuoti atsakingo turizmo poveikio ekonominei veiklai turizmo vietovės kontekste vertinimo modelį. Darbe identifikuojama atsakingo turizmo samprata ir bruožai turizmo sistemos suinteresuotųjų šalių atžvilgiu bei atsakingo turizmo svarba ekonominės veiklos kontekste, nagrinėjamos turizmo poveikio vertinimo prielaidos ir atsakingo turizmo daugiaplanio vertinimo principai, nustatomi atsakingo turizmo poveikio ekonominei veiklai vertinimo kriterijai. Parengiamas atsakingo turizmo poveikio ekonominei veiklai turizmo vietovės kontekste vertinimo modelis, sudarytas iš trijų atsakingo turizmo poveikio dimensijų – ekonominės, sociokultūrinės ir aplinkosauginės – rodiklių rinkinių, vertinant jų kompleksinį poveikį ekonominei veiklai turizmo vietovės kontekste. Modeliui verifikuoti sudaroma tyrimo metodologija, leidžianti daugiaplaniame kontekste įvertinti atsakingo turizmo poveikį ekonominei veiklai, jo kryptį ir priežastingumą. Modelį tikrinant empiriškai, įvertinama, kad atsakingas turizmas turi poveikį ekonominei veiklai turizmo vietovės kontekste. Identifikuota poveikio kryptis ir priežastingumas – atsakingo turizmo rodikliai veikia ekonominės veiklos rodiklius, ekonominės veiklos rodikliai kinta priklausomai nuo atsakingo turizmo rodiklių pokyčių.

Coastal ecosystems, crucially supporting biodiversity and human well-being, are increasingly threatened by anthropogenic pressures. This thesis applies the concept of ecosystem service assessments in coastal management, offering novel methodologies and insights to address these challenges. The study explores the ecological functions and socio-economic values of diverse coastal habitats in the Baltic Sea, focusing on estuaries, sandy beaches, coastal lagoons, and macrophyte beds. The main aim is to enhance assessment methods for coastal ecosystem services, supporting management and policy implementation. For this, the main management issues were addressed within four assessment methods that were applied in this thesis (i.e. MESAT) and further developed (i.e. future scenarios, management scenarios and spatial habitat assessments). The results validate the assessment methods, showing their effectiveness in evaluating coastal ecosystem services and guiding management decisions. The developed ES assessment approaches and methods offer a useful toolkit for coastal management, applied in urban planning, beach management, coastal protection, and habitat restoration. The applicability and transferability of the developed assessment approaches are tested internationally, demonstrating their potential for addressing coastal management challenges beyond the Baltic Sea region. Furthermore, a SWOT analysis identifies the strengths (interdisciplinary, holistic), weaknesses (limited reliability, oversimplification), opportunities (policy integration, international harmonization), and threats (loss of scientific interest, competing approaches) when applying the ES concept in coastal management, guiding future research directions and applications. By enhancing our understanding of coastal ecosystems and their services, this study aims to support sustainable management practices and promote the conservation of coastal biodiversity.

The Baltic Sea is one of the most important wintering sites for sea ducks. However, these species are facing significant population declines. The remaining populations are increasingly vulnerable to anthropogenic disturbances and challenges, i.e. climate and environmental changes, bycatch, diseases, etc. The wintering season in the Baltic Sea is a crucial time for sea ducks to forage and building up body reserves to survive until the next breeding season. Prioritising their foraging areas is essential for their survival and conservation of the species. Therefore, the aim of this work was to identify important feeding areas for wintering sea ducks, the velvet scoter (Melanitta fusca) and long-tailed duck (Clangula hyemalis), based on the energetic value of the seabed and their energy requirements. Special emphasis was placed on: (I) dietary analysis and identification of priority prey species, (II) investigation and description of feeding behaviour using literature data, visual observations and transmitter data, and (III) definition of the seabed energy available and the energy requirements of sea ducks. The results demonstrated that long-tailed ducks and velvet scoters were feeding predominantly on four sessile prey species in soft-bottom areas: the bivalves Macoma balthica, Cerastoderma glaucum, Mya arenaria and the polychaete Hediste diversicolor. The prey species in the environment showed similar biomass along the study area, which corresponded to the coastal waters down to 30 m depth along the Lithuanian Curonian Spit. However, the prey indicated distinct biomass distribution at depths from 3 to 25 m, going from 0 g m-2 at 3 m to a maximum of 122.8 g m-2 at 25 m. The analysis of the behaviour through visual observation indicated that the principal activity during the day was diving (61%), while resting, comfort and locomotion were similar (11.1-14.0%). The transmitter data analysis showed similar results, indicating that the diving behaviour was the principal activity during the day, but negligible at night, especially in March when daylight was longer than in December. The diving depth distribution indicated that velvet scoters preferred depths below 12 m, but they can reach 3 times deeper waters down to 36 m. Converting the dietary and behavioural information into daily energy expenditure (DEE) allowed to obtain daily energy values for the long-tailed duck 1854 kJ d-1 and the velvet scoter 2751 kJ d-1, while in the environment, the modelled prey biomass distribution converted into energy indicated values ranging from 58 kJ to 632 kJ m-2. The areas of high prey energy availability were recorded in the southern part of the Lithuanian Curonian Spit in waters deeper than 15 m. The energy balance, derived from the ratio between prey energy available on the seabed and sea duck energetic costs indicated a relative importance of a seabed to support DEE of a single sea duck individual. The results showed that the areas where benthic prey contributes relatively more to DEE are sufficient to sustain the wintering populations of the long-tailed duck and velvet scoter during the whole winter. These areas of high contribution of benthic prey to the DEE are recommended to consider for inclusion in the 10% of strictly protected areas planned by 2030 under the EU Biodiversity Strategy (EC, 2022). Moreover, in light of the knowledge that anthropogenic disturbance displace these endangered species; boat traffic, fishing activities, and other disturbing activities are recommended for management in the shallow areas (down to 15 m depth) in order to effectively protect sea ducks.

Disertacijoje tiriamos Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pakrantės gynybos sistemos, sukurtos ir funkcionavusios dabartiniuose Lietuvos ir Latvijos pakrantės rajonuose (rytinėje Baltijos jūros dalyje) 1939–1945 m. laikotarpiu. Tyrime yra koncentruojamasi į šių gynybinių kompleksų kūrimo procesus, jų vaidmenį Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu vykusių karinių veiksmų metu, ir 1939–1945 m. Lietuvos ir Latvijos teritorijose sukurtų fortifikacinių objektų vertinimo bei išsaugojimo problemas 1945–2023 m. laikotarpiu. Išanalizavus pakrantės gynybos kompleksų bei jų elementų kūrimo procesą, ir atlikus jų dalyvavimo aktyviuose kariniuose veiksmuose analizę, disertacijoje yra pateikiami rezultatai, leidžiantys įvertinti šių objektų reikšmę aktyvių karinių veiksmų metu. XX a. pirmosios pusės fortifikacinių statinių vertinimų ir jų kaitos Vakarų Europoje analizė atskleidžia šiai kategorijai priskiriamų objektų suvokimų ir jų transformacijos priežastis. Analogiškai analizuojant XX a. pirmosios pusės fortifikacinių statinių vertinimą bei statusą Lietuvoje ir Latvijoje 1945–2023 m. laikotarpiu, atskleidžiamos šių objektų vertinimo bei išsaugojimo problemos.

Disertacijoje nagrinėjama personalizuotos sveikatos priežiūros (angl. k. personalized healthcare) vystymo organizacijose integruojant psichosocialinę pagalbą problematika. Remiantis personalizacijos vystymo teorinėmis nuostatomis, ištyrus personalizuotos sveikatos priežiūros vystymo organizacijose integruojant psichosocialinę pagalbą sąlygas, sudarytas šio vystymo modelis. Disertacijos empirinis tyrimas orientuotas į tretinio lygmens asmens sveikatos priežiūros organizacijas, kuriose teikiamos specializuotos medikamentinės vėžio terapijos ir radioterapijos gydymo paslaugos. Vadovaujantis daugiapakopio mišraus tyrimo metodologija, parengtas konceptualus empirinio tyrimo modelis, kuris sudaro sąlygas atskleisti tyrimo problemą skirtingais organizacijos struktūros, procesų ir rezultatų lygmenimis, į tyrimą įtraukiant visus pagrindinius suinteresuotuosius subjektus. Struktūros ir procesų lygmenų tyrimui įgyvendinti pasirinkta kokybinė prieiga, atliekant pusiau struktūruotus (giluminius) interviu pokalbius su medikamentinės vėžio terapijos ir radioterapijos gydymo paslaugas teikiančių skyrių vedėjais ar jų įgaliotais asmenimis. Konkrečiai procesų lygmeniu į tyrimą įtraukti gydytojai onkologai chemoterapeutai ir radioterapeutai, kuriems taikyta kiekybinė prieiga – anketavimas. Žemiausiu, t. y. rezultatų, lygmeniu vykdyti pusiau struktūruoti (giluminiai) interviu pokalbiai su onkologiniais pacientais. Integruoti tyrimo rezultatai atskleidžia organizacijose egzistuojančias kompleksines sąlygas vystyti personalizuotą sveikatos priežiūrą integruojant psichosocialinę pagalbą. Tyrimas su pacientais parodė, kad gydymo laikotarpiu daugumai pacientų trūksta visapusiško dėmesio, menkai tenkinami jų psichosocialiniai poreikiai. Pokalbių su skyrių vedėjais metu nustatyti netolygumai tarp skirtingų organizacijų ir tų pačių organizacijų medikamentinės vėžio terapijos ir radioterapijos gydymo paslaugas teikiančių skyrių dėl dėmesio pacientų psichosocialiniams poreikiams skyrimo, distreso valdymo bei psichosocialinės pagalbos integralumo paciento sveikatos priežiūroje. Tuo tarpu kiekybinis tyrimas parodė teigiamus ryšius tarp už paciento distreso valdymą atsakingo specialisto paskyrimo ir personalizuotos sveikatos priežiūros vystymo. Integravus mokslinės ir profesinės literatūros analizės bei empirinio tyrimo rezultatus, parengtas personalizuotos sveikatos priežiūros vystymo organizacijose integruojant psichosocialinę pagalbą modelis, nurodantis organizacijos struktūros, procesų ir rezultatų lygmenų suinteresuotuosius dalyvius, jų vaidmenis ir svarbiausius elementus pagal personalizuotos sveikatos priežiūros vystymo sritis, įgalinančius organizacijose siekiamus pokyčius vystant personalizuotą sveikatos priežiūrą. Atsižvelgiant į disertacinio tyrimo metu nustatytą organizacijas supančios išorinės aplinkos svarbą, į modelį įtraukta politinė ir teisinė aplinka bei psichosocialinę pagalbą teikiančios įstaigos ir organizacijos. Disertacijoje pateikiamos ir vadybinės personalizuotos sveikatos priežiūros vystymo organizacijose integruojant psichosocialinę pagalbą rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas teikiančių organizacijų veiklą koordinuojančioms ministerijoms, specializuotą onkologinę pagalbą teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, pacientams ir jų artimiesiems, švietimo institucijoms. Disertacinis tyrimas reikšmingai praplečia personalizuotos sveikatos priežiūros ir jos vystymo integruojant psichosocialinę pagalbą teoriją, suteikia mokslinių ir praktinių žinių bei įrankių siekiant iš esmės pažinti ir suprasti kompleksiniais ryšiais sąlygojamą personalizuotos sveikatos priežiūros vystymo organizacijose integruojant psichosocialinę pagalbą problematiką.

Disertacijoje „Piliakalnių įpaveldinimo veiksniai Lietuvoje 1919–1990 m.“ tirti Lietuvos piliakalnių įvairiaprasmio pažinimo veiksniai ir tendencijos 1919–1990 m. Pagrindinis dėmesys skirtas jų tapsmo paveldo objektais keliams, būdams bei metodams įvardyti. Tyrime siekta kompleksiškai išnagrinėti veiksnius, sąlygojusius piliakalnių vietą šiandieninėje Lietuvoje. Piliakalnių raiška nustojus juos naudoti pagal pirminę paskirtį iki šiol buvo likusi už tyrinėtojų dėmesio ribų. Darbe atskleistas įvairiapusės žmonių veiklos poveikis piliakalniams jų tapimo kultūros paveldo objektais laikotarpiu, atlikta šių poveikių įtakos piliakalnių išsaugojimo ir suvokimo procesams analizė. Piliakalnius aktualinusiais poveikiais laikomi jų įpaveldinimo procesas, populiarinimas visuomenėje, mokslinių tyrimų įtaka, tvarkymas bei pritaikymas. Išanalizavus plačią 1919–1990 m. šaltinių bazę disertacijoje pateikiamos išvados, leidžiančios identifikuoti pagrindinius piliakalnių tapsmo gerai žinomais praeities objektais momentus. Tai Valstybės archeologijos komisijos 1934–1936 m. įdirbis bei jo vėlesnis išlaikymas, visuomenės įtraukimas į piliakalnių svarbos suvokimą per visuomenines organizacijas, aktyvi atskirų asmenų veikla, piliakalnių mokslinio pažinimo išaugimas, žinių apie juos sklaida visuomenėje ir nacionalinės paveldosaugos formavimosi ypatumai.

The research subject of this dissertation “Translanguaging between Lithuanian and English on “Twitter”” is translanguaging, which in this work is understood as a dynamic, adaptive, fluid, constantly changing, and transformative multilingual discursive practice. This dissertation analyses the translingual practices of “Twitter” users, where English fragments are used in mainly Lithuanian messages. This work aims to identify and examine the translingual practices present in the Lithuanian “Twitter” messages featuring English linguistic elements, with the analysis focusing solely on the English elements. Computer-mediated discourse analysis was chosen as the analytic approach for this research, which is applied within the theoretical framework of sociolinguistics and the principles of descriptive linguistics. This interdisciplinary study involves both quantitative and qualitative analysis. The quantitative part of the study aims to answer the research questions about the levels of syntactic structure of the collected “Twitter” messages and their prevalence, as well as about the categories of translanguaging and their frequency. Meanwhile, the qualitative part of the study aims to answer the question about the reasons for translanguaging and their pervasiveness in the analysed “Twitter” messages. This dissertation contributes to the research on the online translingual practices in the context of Lithuanian linguistic research and beyond. It also highlights the need for more comprehensive and ethnology-oriented future research on Lithuanian-English translanguaging. Additionally, it recommends further research on other concepts related to translanguaging, focusing not only on virtual but also on real-life environments and spoken language, involving more than two languages.