Tradicinė ilgametė konferencija, kurioje vyksta filosofo, edukologo, sielos bei kūno sveikatintojo Vilhelmo Storostos Vydūno minties palikimo perdavimas, tęsiama šviečiamoji veikla Lietuvos žmonėms, lietuvių tautai ir valstybei. Konferencija skirta visiems besidomintiems įvairiais sveikatos stiprinimo ir tausojimo klausimais.

Imanuelis Kantas (1724–1804) laikomas didžiausią įtaką modernybės epochai Vakarų pasaulyje padariusiu Apšvietos epochos filosofu. Šiemet Immanueliui Kantui, kuris gyveno ir didžiąsias žmonijos idėjas sukūrė Karaliaučiuje, vos už 130 km nuo Klaipėdos, trys šimtai.

Ta proga Klaipėdos universitetas kviečia grįžti prie I. Kanto filosofijos ir jo sąsajų su Klaipėda, kviesdamas į dviejų renginių ciklą. Pirmajame renginyje, kuris vyks balandžio 18 d., gilinsimės į sudėtingus I. Kanto raštus. Sakoma, kad filosofas rašė nepaskaitoma kalba. Didelę įtaką padariusius I. Kanto svarbiausius darbus šiame renginyje bandysime išversti į žmonių kalbą. Šį vertėjų vaidmenį renginyje „Imanuelis Kantas išeina į žmones“ pakvietėme atliktį filosofus Aldį Gedutį (Klaipėdos universitetas) ir Kęstą Kirtiklį (Vilniaus universitetas).

Renginys vyks 2024 m. balandžio 18 d., ketvirtadienį, 19 val. bare Herkus Kantas (Naujoji Uosto g. 3). Renginio video: https://www.facebook.com/Klaipedos.universitetas.Oficialus/videos/443653618006325/

Each year, this event brings together scientists, researchers, and practitioners from various countries who specialize in regional studies, offering new theoretical ideas and showcasing their practical application through relevant case studies. This conference offers an exceptional platform for fostering interdisciplinary and collaborative discussions encompassing a wide range of topics within the realms of social and educational sciences, as well as exploring trends and the transformation of higher education in the digital age. Panels are a valuable way to bring together experts and researchers to explore specific themes and share their insights.

Conference Panels:

• Social Innovations in Management;
• Education and the Creation of Innovation in Childhood;
• Port Digitalization, Security, and Sustainability in Turbulent Times;
• Public Health and Interdisciplinary Research;
• Spatial Inequalities and Socio-Economic Vulnerabilities in the Regions;
• Towards Economic Sustainability.

2024 metų balandį Klaipėda taps Psichologijos idėjų uostu. Kviečiame psichologus – mokslininkus ir praktikus – pristatyti atliktus tyrimus, dalintis praktine patirtimi, supažindinti su vykdomais projektais. Laukiami visi Lietuvos universitetų mokslininkai, psichologai-praktikai, pradedantys ir turtingi patirtimi. Kaip ir dera uostui, atveriančiam vartus atplaukiantiems ir išeinantiems laivams, suteiksime erdvę ir tribūną atverti savo patirties ir idėjų triumus, mokytis vieniems iš kitų, dalintis perspektyvomis. Ir ne šiaip sau, o tikintis kad savo žiniomis ir darbu galime keisti pasaulį, kuriame gyvename, padaryti jį šviesesniu ir jaukesniu kiekvienam ir visiems. Konferencijos klausytojais kviečiame dalyvauti visus, kurie domisi psichologija: mokslininkus, psichologus-praktikus, pedagogus, studentus ir kt.

Imanuelis Kantas (1724–1804) laikomas didžiausią įtaką modernybės epochai Vakarų pasaulyje padariusiu Apšvietos epochos filosofu. Šiemet Immanueliui Kantui, kuris gyveno ir didžiąsias žmonijos idėjas sukūrė Karaliaučiuje, vos už 130 km nuo Klaipėdos, trys šimtai.

Ta proga Klaipėdos universitetas kviečia grįžti prie I. Kanto filosofijos ir jo sąsajų su Klaipėda, kviesdamas į dviejų renginių ciklą. Antrajame renginyje, kuris vyks balandžio 26 d., bandysime atsakyti į klausimus, ką bendro I. Kantas turi su Klaipėda, kurioje jis nei gyveno, nei lankėsi. Kodėl ir Klaipėdoje turime I. Kanto gatvę ir kitus filosofą menančius ženklus? Apie kokias sąsajas tarp Klaipėdos ir šio minties galiūno kalba mūsų atminties ženklai? Ir tiesa ar melas, kad I. Kanto šaknys – lietuviškojo kaimo aplinkoje Klaipėdos apylinkėse, Kantvainiuose prie Agluonėnų?

Pokalbyje „Kantas, Klaipėda ir Lietuva“ istoriką Vasilijų Safronovą (Klaipėdos universitetas) kalbins žurnalistė Agnė Bukartaitė. Pokalbį paįvairins meninė dalis, kurią pristatys Klaipėdoje gyvenantis altininkas iš Kaliningrado Larion Diakov ir barokinio šokio choreografė Jūratė Širvytė.

Kviečiame dalyvauti nacionalinėje mokslo konferencijoje „Ribos ir žymės rytinėje Baltijos pakrantėje viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais: mentalinių bei erdvinių sąveikų kontekstai“. Ši konferencija iš ciklo „Krikščionybės raidos kontekstai“ yra skiriama jėzuito, istoriko ir publicisto Alberto Kojalavičiaus-Vijūko 415-osios gimimo metinėms paminėti. Konferencija atvira įvairių sričių tyrėjams – istorikams, kultūros istorikams, menotyrininkams, literatūrologams.

Priklausomai nuo konteksto, riba gali jungti ir skirti, per ją galima peržengti, bet galima joje ir susitikti. Ribą galima apibrėžti tam tikrą plotą, erdvę, tačiau galima išeiti iš ribos ir elgtis kitaip, ne pagal iš anksto žinomas taisykles. Žymę galime suvokti kaip tam tikrą ženklą, nusakančią ribą. Bet ją galima suvokti ir kaip pėdsaką, įspaustą kultūriniame sluoksnyje. Galiausiai žymė, kaip ir riba gali nusakyti požymius, pagal kuriuos kažką atpažįstame konkrečioje erdvėje.

Kiek fizinių ir metafizinių ribų ir žymių turi viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Lietuvos istorija, ypač vakarinė jos dalis? Kurios ribos mus jungė, o kurios skyrė? Kokias žymes politiniame, kultūriniame, religiniame, ekonominiame gyvenime yra palikusi kiekviena karta, socialinis sluoksnis, parapijos bendruomenė? Kaip galime apmąstyti ribas ir žymes krikščionybės raidos kontekstuose? Ar dvasinės krikščioniškosios žymės koreliuoja su erdvinėmis ribomis, riboženkliais? Galiausiai apie kokias ribas ir žymes mums pasakojo XVI–XVIII a. istoriografai, ypač Albertas Kojalavičius-Vijūkas, didelį dėmesį skyręs ne tik jaunimo švietimui, bet ir Lietuvos istorijai, jos populiarinimui? Konferencijos organizatoriai siūlo diskutuoti šia tematika.