Browsing by Title

Eismo įvykiai daugumoje pasaulio šalių išlieka aktualia problema. Tyrimo metu analizuotas 0-19 metų Lietuvos vaikų ir paauglių mirtingumas nuo eismo traumų 1998-2007 metais pagal eismo dalyvių kategorijas. Taikyta tiesinė regresija. Naudotas determinacijos koeficientas R2, reikšmingumo lygmuo p≤0,05. Lietuvoje 1998- 2007 metų tiriamuoju laikotarpiu nuo eismo traumų žuvo apie tūkstantį (1080) 0-19 metų amžiaus vaikų ir paauglių. Berniukų/vaikinų žuvo 2,5 karto daugiau, negu mergaičių/merginų. 57 proc. eismo įvykiuose žuvusiųjų sudarė keleiviai, 24 proc. – pėstieji, 8 proc. –dviratininkai, 7 proc. – motociklininkai. Nuo eismo traumų dauguma eismo dalyvių ir moterų grupėje (62 proc.), ir vyrų grupėje (55 proc.) žuvo kaip keleiviai. 28 proc. eismo dalyvių moterų grupėje ir 22 proc. eismo dalyvių vyrų grupėje nuo eismo traumų žuvo kaip pėstieji. Nedidelė dalis eismo dalyvių žuvo kaip dviratininkai (4 proc. mergaičių/merginų ir 9 proc. berniukų/vaikinų) ir važiuodami motociklu (2 proc. mergaičių/ merginų ir 10 proc. berniukų/vaikinų). Dešimties metų tiriamuoju laikotarpiu 0-19 m. vaikų ir paauglių amžiaus grupėje Lietuvoje didėjo eismo įvykiuose žuvusių keleivių ir motociklininkų, o mažėjo žuvusių pėsčiųjų eismo dalyvių mirtingumas nuo eismo traumų. Dviratininkų kategorijoje reikšmingų pokyčių nenustatyta. Mergaičių/ merginų grupėje reikšmingai didėjo eismo įvykiuose žuvusių automobilio viduje keleivių, o reikšmingai mažėjo žuvusių dviratininkių ir pėsčiųjų mirtingumas nuo eismo traumų. Žuvusių mergaičių, važiavusių motociklu kategorijoje, reikšmingų mirtingumo nuo eismo traumų pokyčių nenustatyta. Berniukų/vaikinų grupėje reikšmingai didėjo eismo įvykiuose žuvusių keleivių ir motociklininkų mirtingumas.

Straipsnyje pateikta dyzelinio Audi variklio 1,9 TDI 1Z šilumos išsiskyrimo parametrų nustatymo metodikos ir jos modifikavimo tyrimas. Šio tyrimo procese atilikto eksperimento duomenims apdoroti ir darbo procesui modeliuoti panaudoti AVL BOOST BURN ir IMPULS programiniai paketai. Tyrime buvo sprendžiamas atvirkščias indikatorinio slėgio nustatymo iš šilumos charakteristikos duomenų uždavinys. Siekiant supaprastinti šilumos išsiskyrimo parametrų nustatymą, panaudota modifikuota T. Bulaty ir W. Glanzman metodika. Maksimalaus slėgio cilindre parametras, kurio nustatymas reikalauja papildomos brangios įrangos, buvo pakeistas objektyviu išmetamųjų dujų temperatūros parametru. Šis modifikavimas leidžia supaprastinti eksperimentinius tyrimus bei leido atlikti pagrindinių variklio darbo parametrų modeliavimą neviršijant 2 % paklaidų ribos. Tyrimo rezultatas vertinamas itin svarbiu variklių bandymų lauko sąlygomis supaprastinimo atžvilgiu.

The article discloses the contents of work ability and skills in a primary school. Peculiarities of forming cutting as an important component of working and creative activities and psychomotoric derivative are analysed.

Šiandieniniame pasaulyje žmogaus sveikatos puoselėjimas ir fizinis aktyvumas tampa vis aktualesne tema. Europoje žmogaus švietimas yra siejamas su visapusiškos asmenybės ugdymu, kuriame žmogaus dvasia, intelektas, fizinės galia ir sveikata yra neatsiejamos dalys. Tuo tarpu technologiniai iššūkiai ir procesai, aukšti intelekto reikalavimai asmeniui, žmonių poreikių didėjimas lemia tai, kad Lietuvos mokyklose skatinama intensyvi mokinių protinė veikla, o fizinis aktyvumas tampa nepakankamas ir mažėja. Visa tai daro neigiamą įtaką ugdytinių sveikatai, fiziniam pajėgumui ir asmens darbingumui. Taigi, fizinio aktyvumo ir sveikatos stiprinimo klausimai yra aktualūs šiandienos žmogui. Lietuvoje ir užsienyje vis daugėja tyrimų, analizuojančių fizinio aktyvumo reikšmę sveikatai.

Nuo sužalojimų kiekvienais metais 27 Europos Sąjungos šalyse miršta apie 250 000 žmonių. Apie penktadalis visų vaikų patiriamų traumų įvyksta mokyklos aplinkoje. Mokykla yra vieta, kurioje vaikas praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Taigi ypač svarbu užtikrinti, kad joje būtų sveika ir saugi mokiniui aplinka. Darbo tikslas buvo analizuoti 10-14 metų amžiaus vaikų traumų mokykloje ypatumus. Taikyta apklausa raštu, naudota atsitiktinė lizdinė atranka. Tirti septynių pagrindinių ir septynių pradinių Lietuvos mokyklų mokiniai. Tyrimo metu analizuota 840 užpildytų anketų. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokykloje atsitiktinius sužalojimus patyrė beveik pusė mokinių (43 proc.). Mokyklos aplinkoje susižeidė daugiau berniukų (59 proc.) negu mergaičių (41 proc.), tačiau šie skirtumai yra statistiškai nereikšmingi. 51 proc. sužalojimų įvyko pertraukų metu, o 33 proc. – pamokose. Pamokose reikšmingai daugiau susižeidė berniukų nei mergaičių. Dažniausiai mokiniai susižalojo kūno kultūros pamokose (68 proc.). Po mokykloje patirtos traumos vaikai jaučia traumos pasekmes: 18 proc. mokinių dažnai prisimena įvykį, 14 proc. mokinių nurodo ribotą fizinį aktyvumą po patirtos traumos, 10 proc. vaikų pasireiškia baimė sportuoti. Pusė mokinių (53 proc.) mano, kad svarbiausia traumų mokykloje priežastis yra nesaugus vaikų elgesys, trečdalis vaikų (30 proc.) mano, kad tai - nesaugi mokyklos aplinka, o 9 proc. - nurodo, kad tai - informacijos stoka. Mokymo, švietimo, informavimo priemonės, tinkamas ugdymo proceso organizavimas, moksleivių veiklos ir elgesio kontrolės sustiprinimas, saugios aplinkos mokykloje sukūrimas, teisinių priemonių tobulinimas, taikymas ir kontrolė, kartu su šiuolaikiškomis gydymo ir reabilitacijos priemonėmis, padės mažinti vaikų sužalojimus mokykloje bei mokyklinių traumų pasekmes.

Vaikų ir jaunų žmonių gyvensenos, mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumų analizavimas, fizinio aktyvumo skatinimas, sveikatos stiprinimas ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas yra aktualūs šiuolaikinės visuomenės sveikatos mokslo klausimai. Darbo tikslas buvo analizuoti 10-14 metų vaikų gyvenseną fizinio aktyvumo aspektu. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikyta apklausa raštu. Naudota daugiapakopė lizdinė atranka. Tyrimas atliktas Lietuvos miestų ir rajonų mokyklose. Apklausoje dalyvavo 1816 vaikų (10-14 metų). Statistinei duomenų analizei naudota SPSS programos 24 versija. Taikytas chi kvadrato kriterijus. Gauti duomenys buvo statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau kaip vieną valandą per dieną lauke pėsčiomis vaikšto mažiau kaip pusė (41 proc.) tirtų 10-14 metų vaikų. Mergaitės ir rajone (kaime) gyvenantys vaikai lauke vaikšto reikšmingai ilgiau, negu berniukai ir mieste gyvenantys vaikai. Kasdien laisvalaikiu (ne pamokų metu) mankštinasi ar sportuoja tik maža dalis (6,4 proc.) vaikų, o penktadalis (19 proc.) niekada nesimankština ir nesportuoja. Mergaitės laisvalaikiu reikšmingai dažniau daro mankštą ar sportuoja, negu jų bendraamžiai berniukai, o rajone (kaime) gyvenantys vaikai laisvalaikiu mankštinasi ar sportuoja dažniau, negu mieste gyvenantieji. Kai kurie (11 proc.), daugiau rajone (kaime) nei mieste gyvenantys, į mokyklą eina pėsčiomis. Tyrimas atskleidė, kad mergaitės ir rajone (kaime) gyvenantys vaikai yra fiziškai aktyvesni, nei berniukai ir mieste gyvenantieji. Lietuvoje gyvenantys 10- 14 metų vaikai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, todėl vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo skatinimui būtina skirti daugiau dėmesio.

Tyrimo tikslas - nustatyti 11-12 metų moksleivių netaisyklingos laikysenos paplitimą, panaudojant W. W. K. Hoeger vizualinio laikysenos vertinimo metodiką (ištirti moksleivių laikyseną sagitalioie bei frontalioje plokštumose). Tiriamąjį kontingentą sudarė 401 moksleivis (202 mergaitės ir 199 berniukai) iš Kauno ir Šilutės miestų; Kauno rajono atsitiktinai parinktų mokyklų. Statistinė duomenų analizė atlikta panaudojant SPSS programos 10 versiją. Rezultatai. Nustatyta, kad daugiausia respondentų turėjo šių plokštumų sutrikimų: frontalios - 47,9% (pečių padėties), sagitaiios - 44,1% (liemens padėties) ir 43,9% (kaklo ir viršutinės stuburo dalies padėties). Mažiausiai sutrikimų respondentai turėjo: frontalios plokštumos kelių ir čiurnų (19,4%), galvos (21.2%) padėčių ir sagitalios plokštumos kojų padėties (22,9%). Mūsų duomenimis, respondentų lytis turėjo įtakos sutrikimų dažnumui. Nustatėme, kad berniukų grupėje statistiškai patikimai mažiau (21,1%) buvo kelių ir čiurnų padėties sutrikimų nei mergaičių, o mergaičių grupėje galvos (14,4%) padėties sutrikimų statistiškai mažiau nei berniuku grupėje. Mergaičių pečių padėties (47,5%) (frontalioji plokštuma) sutrikimų buvo statistiškai patikimai daugiau nei berniukų grupėje, o berniukų grupėje daugiau buvo kaklo ir viršutinės stuburo dalies (52,3%) sutrikimų lyginant su mergaičių grupe (p<0,05). Tyrimas parodė, kad įvairaus laipsnio laikysenos sutrikimų mergaičių grupėje buvo mažiau nei berniukų: blogos ir patenkinamos laikysenos mergaičių buvo 23,3%, G berniuku -30,6% (p<0,05).

Straipsnyje nagrinėjama specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių (neįgaliųjų) moksleivių fizinio pajėgumo komponentų kaita 11-13 metų tarpsniu. Atlikta neįgaliųjų ir neturinčių psichinio vystymosi sutrikimų moksleivių (mergaičių ir berniukų) fizinio pajėgumo lyginamoji analizė. Fizinis pajėgumas buvo tiriamas taikant Eurofito testus.Ištirta, kad visais amžiaus tarpsniais (11, 12, 13 metų) neįgaliųjų moksleivių fizinis pajėgumas prastesnis nei sveikų moksleivių. Tačiau tepingo testo rodikliai, parodantys galūnės judesių greitumą, neįgaliųjų mergaičių ir berniukų geresni negu sveikų vaikų. Abiejų grupių moksleivių fizinio pajėgumo komponentai kasmet kito, bet skirtingais tempais, o kai kurie fizinio pajėgumo komponentai per metus turėjo tendenciją pablogėti. Tyrimo rezultatai orientuoja į tai, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių kūno kultūros pamokos turėtų būti specifiškai adaptuotos šio kontingento fiziniams gebėjimams lavinti ir judėjimo įgūdžiams formuoti.

Tyrimo tikslas – iðtirti 12–14 metø mokiniø poþiûrá á kilnø elgesá ir atskleisti jo raiðkà sportinëje veikloje. Tyrime dalyvavo 225 Klaipëdos ir Plungës miesto 12–14 metø mokiniai. Buvo taikomi ðie tyrimo metodai: literatûros ðaltiniø analizë, anketinë apklausa, situacijø analizë, statistinë analizë. Tyrimo rezultatai parodë, kad sportine kova þavisi beveik pusë (47,1 %) tiriamøjø. Jiems svarbu þaidëjø kovinë dvasia, ryþtas, varþybø taisykliø laikymasis. Daugiau kaip treèdaliui respondentø (35,1 %) svarbu varþybø rezultatas, nepaisant to, kokiu bûdu jis pasiektas. Garbingos sportinës kovos samprata ðiuo amþiaus tarpsniu dar nëra pakankamai susiformavusi: 66,3 % mokiniø nuomone, sporto varþybose visada reikia gerbti varþovus, kovoti laikantis taisykliø, nesvarbu, koks bûtø varþybø rezultatas; 22,0 % mokiniø teigë, kad reikia visais ámanomais (net negarbingais) bûdais siekti pergalës, 9,6 % paþymëjo, kad ið principo taisykliø reikia laikytis, o 2,1 % nurodë, kad galima ir paþeisti taisykles, jeigu taip nurodo treneris. 78,5 % mokiniø nuomone, kilnus elgesys pasireiðkia tiek sportinëje veikloje, tiek ir gyvenime. Jie kilnø elgesá supranta kaip pasiaukojimà, sàþiningumà, þaidimo taisykliø laikymàsi, paslaugumà, gailestingumà, atjautà. 13,2 % mokiniø kilnø elgesá supranta kaip iðdidumà, pasitikëjimà savimi. 8,3 % mokiniø pasirinko kilnaus elgesio neapibûdinanèias savybes. Atlikus tyrimà nustatyta, kad paauglystës amþiuje dar tik formuojasi paaugliø vertybinës nuostatos: kilnaus elgesio, sàþiningos ir garbingos kovos samprata, ir jø apraiðkos sportinëje veikloje ir gyvenime. Olimpinis ugdymas suteikia galimybæ paaugliams kilnø elgesá ir garbingà sportinæ kovà suvokti nedirektyviai – per sporto fenomenà, konkreèiose situacijose ir kartu juos praturtinti prasminëmis sampratomis.

Šio straipsnio tikslas - išanalizuoti 12-14 metų moksleivių požiūrį į kilnų elgesį (fair play) sportinėje veikloje. Atlikus tyrimą padaryta prielaida, kad paauglystės amžiuje dar tik formuojasi paauglių vertybinės nuostatos: kilnaus elgesio, sąžiningos ir garbingos kovos samprata ir jų apraiškos sporte ir gyvenime. Moksleivių požiūrios į agresyvų elgesį analizė atskleidė negatyvią asmenybės poziciją į šį reiškinį. Daugiau nei trečdaliui (36,2 proc.) moksleivių įdomiausia stebėti šiurkščią sportinę kovą ir tarpusavio santykių aiškinimąsi jėga. 28,4 proc. moksleivių visiškai pritaria agresyviam žiūrovų elgesiui, 43,2 proc. moksleivių toleruoja agresyvų elgesį, likusieji - 28,3 proc. - stebi pasyviai.