Lietuvių kalbos siuvimo technologijų terminai

Temos aktualumas. Tai yra pirmas lietuvių kalbos siuvimo technologijų darybos, semantikos ir funkcionavimo gyvojoje kalboje tyrimas. Tikslas. Nustatyti mokomojoje siuvimo technologijų literatūroje funkcionuojančių terminų darybos ir vartojimo ypatybes. Metodai. Darbe remtasi kompleksine nominacine terminų analize, kuri aprėpia struktūrinės, darybinės, semantinės analizės metodus. Rezultatai ir išvados. 1. Darbe tirtoje siuvimo technologijų mokomojoje literatūroje (10 šaltinių) buvo rasti 107 terminai, pavadinantys įvairius siuvimo įrankius ir priemones. Didžioji dalis terminų buvo paliudyti tik kuriame nors viename iš tirtų šaltinių, o Terminų banke, net LKŽe ir / ar DŽe kai kurie iš jų visai nepateikiami, arba (polisemiškumo atvejais) nenurodytos siuvimo terminams būdingos reikšmės. Tik keletas terminų užfiksuoti visuose ar beveik visuose tirtuose šaltiniuose. Daugiausia paliudyti nuo seno siuvimo (dažnai ir kitų veiklų) metu naudojamų įrankių ir priemonių pavadinimai: žirklės (9 šaltiniai), liniuotė (9 šaltiniai), kampainis (8 šaltiniai), centimetrinė juostelė (7 šaltiniai). 2. Didesnioji darinių dalis – sudėtiniai terminai (54 proc.). Nustatyta, kad dariausia yra dvinarių terminų grupė, daugiausia determinantų užfiksuota su dėmeniu liniuotė. Kiek mažesnė darinių dalis (46 proc.) – vienažodžiai terminai. Tarp jų neabejotinai dominuoja sufiksatai (32 proc. visų darinių, arba 69 proc. vienažodžių). Dažniausiai daryboje pasitaikantis sufiksas -elis/-ė, šio sufikso dariniai sudaro trečdalį visų sufiksatų. Kitų vienažodžių derivatų keliskart mažiau: paradigmatų – 5,6 proc. visų darinių, kompozitų – 5,6 proc., prefiksatų – 2,8 proc. Nustatyta, kad siuvimo terminų daryboje aptinkamos dvi paradigmos -a ir -e, visi paradigmatai yra moteriškos giminės daiktavardžiai. Objektyvių išvadų apie prefiksatų darybos polinkius negalima prieiti, nes užfiksuotas nepakankamas kiekis tirtinų pavyzdžių. 3. Nustatyta, kad tirtuose šaltiniuose vartojama gana taisyklinga profesinė leksika. Viename šaltinyje užfiksuotas neteiktino termino špūlė vartojimo atvejis, pasitaikė klaidų sudarant sudėtinius terminus (netaisyklinga būdvardinių dėmenų su priesaga -inis vartosena, šalutinio būdvardinio dėmens neįvardžiuotinės formos vartosena ir kt.). 4. Konstatuotina, kad siuvimo terminų sistema dar nėra nusistovėjusi: užfiksuota nemažai sinonimų, ypač darybinių sinonimų, vartojimo atvejų (pvz.: posagis/ posagė, smeigtukas/ smeigėle ir kt.). 5. Siuvimo terminų sistema kol kas nėra išsamiai aprašyta specialiuosiuose profesiniuose duomenynuose. Nustatyta, kad tik maždaug trečdalis (27 proc., 29 leksemos) tirtųjų pavyzdžių pateikiami Terminų banke. Nemažai siuvimo terminų nefiksuojama ir aiškinamuosiuose žodynuose (LKŽe, DŽe). Tiek Terminų bankas, tiek aiškinamieji žodynai galėtų būti papildyti vienu kitu, šiame darbe užfiksuotu, terminu ar patikslintomis, sukonkretintomis kai kurių terminų reikšmėmis.

Theme relevance. This is the first study of the formation, semantics and functioning of Lithuanian sewing technology terms in a living language. Purpose. To determine the semantics and usage features of the nomination of terms functioning in the educational sewing technology literature. Methods. The work is based on a complex nominative analysis of the terms, which includes the methods of structural, derivative, semantic and etymological analysis. Results and conclusions. 1. In the studied literature on teaching sewing technologies (10 sources), 107 terms naming various sewing tools and instruments were found. Most of the terms were witnessed only in one of the analyzed sources, meanwhile in the Term bank, even in LKŽ and / or DŽ, some of them are not provided at all or (in cases of polysemy) the meanings of typical sewing terms are not indicated. Only a few terms are recorded in all or almost all of the sources studied. These names of the tools and instruments used in the earlier days of sewing (or other activities as well) have been mostly witnessed: žirklės (9 sources), liniuotė (9 sources), kampainis (8 sources), and centimetrinė juostelė (7 sources). 2. The majority of derivatives are collocations (54%). It was defined that the most effective is a group of binary terms, the summand liniuotė is the most deterministic derivative being fixed with a term. A slightly smaller amount of derivatives (46%) have been found in one-word terms. Among them, suffixes undoubtedly dominate (32% of all derivatives, or 69% of one-word terms). The most common suffix is -elis/ -ė, the derivatives of this suffix make up to one third of all suffixes. 3. Slightly less number of other one-worded derivatives have been found: the act of flexing – 5.6 pct. of all derivatives, compounds – 5.6 pct., prefixes – 2.8 pct. It has been established that two paradigms: -a and -e are found in the making of sewing terms, all the cases of flexion are the nouns of the female family. Objective conclusions of the tendencies in making prefixes cannot be reached because there are not enough examples to test. 4. It was found that in the studied sources reasonably correct professional vocabulary has been used. In one source, the case of the usage of ineligible term špūlė was found, errors were made in compiling compound terms (incorrect usage of adjectives with the suffix -inis; incorrect usage of the non-pronominal case of the secondary adjective, etc.). 5. It should be noted that the system of sewing terms is not yet well established: a number of cases of the usage of synonyms, and act of flexing have been recorded (eg posagis/ posagė, smeigtukas/ smeigėle, etc.). 6. The system of sewing terms is not yet described in detail in special professional data. It was found that only about one third (27 pct., 29 lexemes) of the tested samples are submitted in the Term bank. Many sewing terms are not recorded in explanatory dictionaries (LKŽe, DŽe). Both the Term bank and the glossaries could be supplemented by terms recorded in this study or by clarified, concretized meanings of some terms.