Antrų klasių mokinių mokymosi plaukti programos aktualumas ir efektyvumas

Plaukimas – viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, gyvybiškai svarbus įgūdis, kuris taip pat yra įtrauktas į Lietuvos pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas (Sadauskienė, Milašius, 2011; LOOP LOC pool safety, 2018; Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2008). Plaukimas yra naudingas užsiėmimas žmogaus organizmui, nes jį grūdina, padidina sąnarių paslankumą, gerina medžiagų apykaitą, padeda formuotis taisyklingai laikysenai, gerina nervų, širdies ir kvėpavimo sistemas (Statkevičienė, 2016; Conti, 2015; Skučas, 2013; Rodriguez, 2011; Bandy, Sanders, 2007). Daugelyje pasaulio šalių, viena didžiausių vaikų iki 14 metų mirties priežasčių – skendimas (Webber, ir kt., 2020; Centers for Disease Control and Prevention, 2018; Statkevičienė, 2014; WHO, 2008). Taigi plaukimas puiki prevencinė priemonė, norint sumažinti skendimų skaičių, kuris yra trečioje vietoje kaip mirties priežastis Lietuvoje (Lidžiūtė, Grubliauskienė, 2015). Pradėti mokyti plaukti rekomenduojama kuo anksčiau, nes dažniausiai skęsta 6 – 10 metų vaikai (Dayton Daily News, 2018; Sadauskienė, Milašius, 2011). Šiame darbe analizuojamas antrų klasių mokinių vykdomos mokymo plaukti programos įgyvendinimo aktualumo ir efektyvumo problema. Tyrimo tikslas - atskleisti antrų klasių mokinių mokymo plaukti programos aktualumą bei ištirti efektyvumą. Tyrime buvo naudoti: mokslinės – metodinės literatūros, anketinės apklausos, pedagoginio stebėjimo metodai. Anketinėje apklausoje dalyvavo Klaipėdos miesto 12 mokyklų antrokų tėvai (n=351). Tyrimas vyko 2021 m kovo mėnesį, nuotoliniu būdu per apklausų vykdymo platformą. Anketinė apklausa buvo sudaryta iš 34 klausimų: 6 demografinių ir 28 kuriais buvo siekiama atskleisti tėvų požiūrį į plaukimą ir vykdomą antrų klasių mokinių mokymo plaukti programą. Pedagoginiame stebėjime dalyvavo Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos dvi antrokų klasės (n=49). Tyrimo dalyvių amžius buvo 7 – 9 metai. Tyrimas vyko 2018 – 2019 m.m. Tyrimo metu buvo vertinami mokinių pasiekimai stebint plaukimo pamokas baseine. Duomenų fiksavimui buvo naudojamasi parengtu bei patvirtintu Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklų antrųjų klasių mokinių mokymo plaukti programos įgyvendinimo aprašu ir stebėjimo protokolu, kuriame buvo pateikti pagal sunkumo lygį suskirstyti pratimai. Buvo vertinama kaip greitai vaikai pripranta prie vandens ir kaip formuojasi plaukimo įgūdžiai. Pagal tai mokiniai buvo įvertinami pirmąją mokymo plaukti projekto pamoką, po 18 pamokų ir po 32 pamokų. Matematinės statistinės analizės metodu buvo atlikta procentinė duomenų analizė. Analizuojant pedagoginio stebėjimo duomenis, dviejų priklausomų imčių (II – III vertinimo) palyginimui taikytas Wicoxon‘o kriterijus, trijų priklausomų imčių (I – II – III vertinimo) palyginimui – Friedman‘o kriterijus. Dviejų nepriklausomų (mergaitės, berniukai) imčių palyginimui – Mann – Whitney (U) kriterijus. Analizuojant anketinės apklausos tyrimo duomenis, dviejų kintamųjų priklausomybės vertinimui buvo naudojama Pearsono koreliacija (r). Sudėtiniams indeksams formuoti buvo sudaromos jungtinio skirstinio histogramos. Dviejų nepriklausomų (moterys, vyrai) imčių palyginimui – Mann – Whitney (U) kriterijus. Suderinamumo hipotezėms tikrinti naudojamas χ² - Chi kvadratu – kriterijus. Visi tyrimų duomenys apdoroti taikant statistinių duomenų apdorojimo programos SPSS (Statistical Package for the Social Science) paketo 26.0 versiją. Tyrimo metu nustatyta, kad tikslinėje antrokų tėvų populiacijoje vyrauja labai palankus požiūris į plaukimą ir vykdomą antrų klasių mokymo plaukti programą. Net 98 proc. tėvų teigiamai vertina suteiktą galimybę antroje klasėje besimokantiems vaikams mokytis plaukti fizinio ugdymo pamokų metu. Beveik visi antrokų tėvai (99,6 proc.) visiškai sutinka su teiginiu, kad mokėti plaukti yra reikalinga ir naudinga visiems, nes dėl to jaučiamės saugesni, tai naudinga sveikatai ir tai smagi pramoga. Jų nuomone, mokėti plaukti yra gyvybiškai svarbu. Antrokų tėvai nurodo tik keletą neigiamų plaukimo užsiėmimų aspektų. Daugiau nei 2/3 antrokų tėvų (68,7 proc.) linkę pritarti, kad baseino vandens cheminio – techninio valymo produktai neigiamai veikia akis, odą ir plaukus. Nors labiausiai dominuoja palankus požiūris į plaukimą, tiriant kritiškesnį požiūrį labiau dominuoja moterys. Ženkli dalis tėvų (96,6 proc.) pageidauja, kad plaukimo užsiėmimai mokykloje, per fizinio ugdymo pamokas, būtų vykdomi ne tik antroje klasėje, bet ir per visą (ar beveik visą) formalaus ugdymo mokykloje laikotarpį. Antrų klasių mokinių mokymo plaukti programa yra efektyvi, nes jos įgyvendinimo metu po 31 užsiėmimo labai gerai plaukti išmoko du trečdaliai (65,3 proc.) tyrimo dalyvių. Jie sugebėjo įšokus į baseiną nuplauki 50 metrų keičiant būdus – 25 metrus ant nugaros ir 25 metrus ant krūtinės. Trečdaliui mokinių plaukimo užsiėmimų pritrūko ir jie labai gerai plaukti neišmoko, tačiau jiems ateityje reikės tik tobulinti savo plaukimo įgūdžius. Pasiekimų kaita atskleidė, kad 18 užsiėmimų neužtenka išmokti pagrindinių plaukimo pratimų ir plaukti. Po 18 plaukimo pamokų labai gerai nuplaukti 25 metrus ant nugaros arba krūtinės sugebėjo tik 18,4 proc., vidutiniškai – 44,9 proc., o silpnai – 36,7 proc. vaikų.

Swimming is one of the most popular sports in the world, which is one of the vital importance skill and is included to the Lithuanian primary and basic general education system at school (Sadauskienė, Milašius, 2011; LOOP LOC pool safety, 2018; Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2008). Swimming is beneficial for human body, it increases endurance, metabolism, it improves correct posture, heart, lungs and nerve systems (Statkevičienė, 2016; Conti, 2015; Skučas, 2013; Rodriguez, 2011; Bandy, Sanders, 2007). In many countries around the world, one of the biggest causes of death for children under 14 is drowning (Webber, ir kt., 2020; Centers for Disease Control and Prevention, 2018; Statkevičienė, 2014; WHO, 2008). Therefore, it is a great preventive way to reduce number of drowning people, which is 3rd place in Lithuania as the cause of death (Lidžiūtė, Grubliauskienė, 2015). Learn to swim is recommended as early as possible, because 6 – 10 year old children are most often drowning (Dayton Daily News, 2018; Sadauskienė, Milašius, 2011). This paper analyzes the problem of the relevance and effectiveness of the swimming training program for second grade pupils. The aim of the study was to reveal the relevance of the swimming training program for second grade pupils and to investigate its effectiveness. The following methods were used in this study: theoretic analysis of scientific literature, questionnaire and pedagogical observation methods. In the questionnaire participated parents of second grade pupils from 12 schools in Klaipėda (n=351). The survey was conducted in March 2021, remotely through a survey execution platform. The questionnaire survey consisted of 34 questions: 6 demographic and 28 aimed at revealing parents attitudes about swimming and swimming training program for second grade pupils. In the pedagogical observation participated two second grade classes (n=49) of Klaipėda Simonas Dachas Progymnasium. The age of participants was 7 – 9 years. The study was conducted in 2018 – 2019 academic year. The study assessed pupils’ achievements by observing swimming lessons. To conduct the research in the study were used prepared and approved description and observation protocol of the implementation of the swimming training program for second grade pupils of Klaipėda city general education schools, in which exercises were included according to the level of difficulty. It was assessed how quickly pupils get used to water and how swimming skills develop. According to this, the pupils were evaluated in the first lessons of swimming training program, after 18 lessons and after 32 lessons. Mathematical statistical analysis was used for percentage data analysis. When analyzing the data of pedagogical observation, for the comparison of two dependent samples (assessment II – III) was used the Wicoxon criterion, for the comparison of three dependent samples (assessment I – II – III) – Friedman’s criterion. For the comparison of two independent samples (boys, girls) was used Mann – Whitney (U) criterion. When analyzing the data of questionnaire, for estimating the dependence of the two variables was used Pearson correlation (r). Combined index histograms were made to form composite indices. For the comparison of two independent samples (man, women) was used Mann – Whitney (U) criterion. To test the compatibility hypotheses was used the χ² - Chi square – criterion. All research data were processed using SPSS (Statistical Package for the Social Science) version 26.0. The results of the survey have shown that the target population of second grade pupils parents has a very positive attitude to swimming and swimming training program for second grade pupils. Even 98 percent parents appreciate the given opportunity to second grade pupils to learn how to swim during physical education lessons. Almost all second grade parents (99,6 %) fully agree with the statement that being able to swim is necessary and beneficial for everyone, because it makes us feel safer, it is good for health and it is fun. In their opinion, being able to swim is vital. Parents point only a few negative aspects of swimming. More than 2/3 of parents (68,7 %) tend to agree that the products of chemical and technical treatment of pool water have a negative effect on the eyes, skin and hair. While a positive attitude to swimming predominates, a critical approach is more dominated by women. A significant part of parents (99,6 %) want swimming lessons for their children at school during physical education classes not only in the second grade, but also throughout (or almost the entire) period of formal school education. The swimming training program for second grade pupils is effective, because 65,3 % of study participants learned to swim very well after 31 sessions during the program. They were able to swim 50 meters after jumping into the pool by changing swimming style in the middle of the distance – 25 meters backstroke and 25 meters freestyle. One – third of the pupils after the program did not learn to swim very well, but this part of children should take additional practices regarding swimming skills in the future. The change of achievements has shown that 18 lessons are not enough to learn the main swimming exercises and swimming. To swim 25 meters backstroke or freestyle after 18 lessons very well capable 18,4% pupils, 44,9% shown average swimming skills and 36,7 % skills were below average classified as weak.