Sveikatą stiprinančios darbo aplinkos kūrimo prielaidos pirminės sveikatos priežiūros sektoriuje

Darbo tikslas: Ištirti sveikatą stiprinančias darbo aplinkos kūrimo prielaidas pirminės sveikatos priežiūros (toliau PSP) sektoriuje. Metodai. Tyrimui naudoti šie instrumentai: darbo patirties vertinimo skalė (WEMS), salutogeninių sveikatos indikatorių skalė (SHIS) ir klausimai apie papildomus darbo veiksnius. Klausimyno 25 sričių teiginius respondentai įvertino balais nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 6 (visiškai sutinku) arba 7 (neaktualu). Tyrime dalyvavo 8 Klaipėdos miesto PSP įstaigos, 3 viešos ir 5 privačios. Iš viso apklausti 386 PSP darbuotojai (104 gydytojai, 191 slaugytoja ir 91 kitas personalas). Atsako dažnis – 83,9 proc. Kiekybiniai duomenys buvo standartizuojami. Naudota „SPSS“ programos 17 versija: klausimyno patikimumui tikrinti – Kronbach alfa, vidurkių lyginimui – Stjudento t testas ir ANOVA, sąsajoms nustatyti – Pirsono koreliacija ir tiesinė regresija, dažnių pasiskirstymu – χ2. Daugianarės regresijos metodas naudotas, kuriant teigiamų darbo psichosocialinių veiksnių modelį, turintį prielaidą stiprinti ar palaikyti PSP darbuotojų sveikatą darbo aplinkoje. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezulatai. Nustatyta, kad teigiama darbo patirtis ir papildomi darbo psichosocialiniai veiksniai yra susiję su geresniu darbuotojų sveikatos ir savijautos vertinimu, nustatytas teigiamas vidutinio stiprumo ryšys (r=0,48, p<0,001; r=0,65, p<0,001). Sukurtas modelis, kuriame darbo psichosocialinius veiksnius siūloma naudoti kaip priemonę PSP darbuotojų sveikatai stiprinti ar palaikyti (atskirai gydytojams, slaugytojoms ir kitam personalui). Gydytojų sveikatos stiprinimo šaltiniu gali tapti darbo santykiai, grindžiami kolegialiu darbu, galimybe pasitarti su kolegomis (β=6,098), ypač susiklosčius nekasdieniškoms situacijoms. Slaugytojų sveikatos stiprinimo šaltiniu galėtų tapti vadovavimo stilius, kuomet vadovas pats priima sprendimus (β=3,708). Kitam personalui (administracijai, registratorėms, laborantams ir pan.) sveikatos stiprinimo šaltiniu galėtų tapti vadovo indėlis sąžiningai paskirstant užduotis darbuotojams (β=5,601). Išvados. Ištyrus teigiamų darbo psichosocialinių veiksnių poveikį PSP gydytojų, slaugytojų ir kito personalo sveikatai, nustatyti skirtumai, kurie gali turėti praktinę reikšmę sveikatą stiprinančios darbo aplinkos kūrimui. Tyrimo rezultatai gali būti praktiškai pritaikyti ir panaudoti PSP darbuotojų sveikatos stiprinimui valdymo lygmenyje. Tai būtų naudinga visoms PSP organizacijoms, nes pagerintų ne tik darbuotojų sveikatą ir savijautą, bet ir darbo efektyvumą bei padidintų teigiamus žmogaus gebėjimus ir išteklius.

Aim of the work: To investigate assumptions of workplace health promotion in primary health care (further PHC). Methods. These instruments were used for research: Work Experience Measurement Scale (WEMS) The Salutogenic Health Indicator Scale (SHIS), and questions about the additional work factors. Respondents rated the 25 statements of the questionnaire on a scale from 1 (strongly disagree) to 6 (strongly agree) or 7 (not relevant). The study included 8 PHC institutions of Klaipėda city, 3 public and 5 private. In total, 386 employees were questioned PHC (104 doctors, 191 nurse and 91 other staff). The response rate was 83.9 percent. Quantitative data was standartizated. SPSS program, version 17 was used for analyzing quantitative data. Cronbach's alpha was used to test questionnaire‘s reliability, Student's t-test and ANOVA to compare averages, Pearson‘s correlation and the linear regression to set connections, χ2 to distribute frequency, multiple regression method to create a positive working model of psychosocial factors, which have assumption to promote health of PHC employees at work. Significance level was chosen p<0.05. Results. It was found that the positive experience of work and additional factors were associated with better health and well-being of their assessment, a positive significant correlation (r=0.48, p<0.001 and r=0.65, p<0.001). A model was created, in which psychosocial work factors are suggested to be used as resources for health promotion and maintenance of the PSP work sector, separately for doctors, nurses and other personnel. Doctors' health promotion can be a source of labor relations, based on the methods of working, the opportunity to consult with colleagues (β=6.098). Nurses in health promotion could be a source of leadership style, when manager makes its own decisions (β=3.708). Other staff (administration, registrators, technicians, and so on.) health promotion resource to become head of the contribution of a fair distribution of tasks to employees (β=5.601). Conclusions. Investigating positive psychosocial work factors on the PSP doctors, nurses and other health personnel, differences were established, which may have practical significance for the creation of promoting health work environment. The results of research can be used practically to strengthen PHC‘s employees health in management level. It would be useful for all PHC organizations to improve not only employee‘s health, but also the efficiency, and to increase positive human‘s capacity at work.