Ecosystem service assessments of the coastal zone: case studies and management implications

Coastal ecosystems, crucially supporting biodiversity and human well-being, are increasingly threatened by anthropogenic pressures. This thesis applies the concept of ecosystem service assessments in coastal management, offering novel methodologies and insights to address these challenges. The study explores the ecological functions and socio-economic values of diverse coastal habitats in the Baltic Sea, focusing on estuaries, sandy beaches, coastal lagoons, and macrophyte beds. The main aim is to enhance assessment methods for coastal ecosystem services, supporting management and policy implementation. For this, the main management issues were addressed within four assessment methods that were applied in this thesis (i.e. MESAT) and further developed (i.e. future scenarios, management scenarios and spatial habitat assessments). The results validate the assessment methods, showing their effectiveness in evaluating coastal ecosystem services and guiding management decisions. The developed ES assessment approaches and methods offer a useful toolkit for coastal management, applied in urban planning, beach management, coastal protection, and habitat restoration. The applicability and transferability of the developed assessment approaches are tested internationally, demonstrating their potential for addressing coastal management challenges beyond the Baltic Sea region. Furthermore, a SWOT analysis identifies the strengths (interdisciplinary, holistic), weaknesses (limited reliability, oversimplification), opportunities (policy integration, international harmonization), and threats (loss of scientific interest, competing approaches) when applying the ES concept in coastal management, guiding future research directions and applications. By enhancing our understanding of coastal ecosystems and their services, this study aims to support sustainable management practices and promote the conservation of coastal biodiversity.

Pakrančių ekosistemos, svarbios biologinei įvairovei ir žmonių gerovei, patiria vis didesnį antropogeninį poveikį. Šioje disertacijoje remiantis ekosisteminių paslaugų vertinimo koncepcija pateikiama įžvalgų bei siūloma naujų metodų, skirtų spręsti pakrančių valdymo iššūkiams. Tyrime nagrinėjamos įvairių Baltijos jūros pakrančių buveinių ekologinės funkcijos ir jų socialinė bei ekonominė vertė, daugiausia dėmesio skiriant estuarijoms, smėlėtiems paplūdimiams, pakrančių lagūnoms ir makrofitų sąžalynams. Pagrindinis tikslas – patobulinti pakrančių ekosistemų paslaugų vertinimo metodus, padedančius įgyvendinti aplinkos apsaugos politiką. Šiuo tikslu pagrindiniai pakrančių valdymo klausimai buvo sprendžiami taikant šiuos vertinimo metodus, t. y. MESAT įrankį bei jo modifikacijas pritaikant ateities ekosistemų būklės scenarijų bei valdymo scenarijų vertinimui ir taikant erdvinį buveinių vertinimą. Gauti rezultatai patvirtino, kad vertinimo metodai yra pagrįsti ir efektyvūs vertinti pakrančių ekosistemų paslaugoms ir siūlyti valdymo sprendimams. Sukurtas priemonių rinki- nys ekosisteminėms paslaugoms vertinti gali būti pritaikytas šiose pakrančių valdymo srityse: pakrančių miestams planuoti, paplūdimiams valdyti, pakrantėms apsaugoti ir buveinėms atkurti. Vertinimo metodų pritaikomumas išbandytas tarptautiniu mastu, pademonstruotas jų veiksmingumas sprendžiant pakrančių lagūnų valdymo problemas ne tik Baltijos jūros, bet ir kituose regionuose, pvz., Viduržemio jūros. Be to, atlikus SSGG analizę nustatytos stipriosios (tarpdisciplininis, holistinis požiūris), silpnosios (ribotas patikimumas, pernelyg didelis supaprastinimas) galimybės (politikos integravimas, tarptautinis suderinamumas) ir grėsmės (mokslinio susidomėjimo praradimas, konkuruojantys požiūriai bei įsitikinimai) taikant ekosisteminių paslaugų koncepciją pakrančių valdymo srityje, apibrėžtos tolimesnių mokslinių tyrimų kryptys ir koncepcijos taikymo galimybės. Šiuo tyrimu siekiama gilinti supratimą apie pakrančių ekosistemų teikiamas ekosistemines paslaugas, remti tvarų valdymą ir ska- tinti pakrančių biologinės įvairovės išsaugojimą.