Emocinės paramos linijų savanorių asmenybės bruožų, saviveiksmingumo ir streso įveikos strategijų sąsajos

Tyrimo tikslas – išanalizuoti emocinės paramos linijų savanorių asmenybės bruožų, saviveiksmingumo ir streso įveikos strategijų sąsajas. Tyrimo tikslo bei iškeltų uždavinių buvo siekiama atliekant kiekybinį tyrimą. Internetinės apklausos platformoje patalpinta tyrimo anketa sudaryta naudojantis Jaunimo linijos (Bagdonienė, Skruibis, Milašiutė, Miškinytė, Karinauskienė ir Gaudiešiūtė, 2008) parengta Savanorių saviveiksmingumo skale, Streso įveikos klausimynu (Grakauskas ir Valickas, 2016). Penki didieji asmenybės bruožai vertinti naudojant lietuvišką BFI klausimyną (Benet-Martinez, John, 1998; John, Donahue, Kentle, 1991; John, Naumann, Soto, 2008). Socialiniai-demografiniai klausimai buvo skirti surinkti informaciją apie tyrimo dalyvių lytį, amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį, darbinę veiklą/užimtumą, gaunamas mėnesines pajamas, savanorystės patirtį. Apklausta 90 emocinės paramos linijose savanoriaujančių moterų nuo 26 iki 66 metų amžiaus (M=45,36, SD=10,18). Dauguma buvo ištekėjusios, įgijusios aukštąjį išsilavinimą, turinčios darbą, uždirbančios 1001-2000 eurų mėnesines pajamas bei 2-4 metus savanoriaujančios moterys. Rezultatai parodė, kad savanorėms labiausiai buvo būdinga atvirumo patyrimui bei sutarumo, mažiausiai – neurotiškumo bruožų raiška, aukštesnis nei vidutinis saviveiksmingumo lygis. Streso įveikai savanorės dažniausiai rinkosi socialinės paramos ir problemų sprendimo strategijos. Papildomi rezultatai pateikiami atsižvelgus į sociodemografinius veiksnius. Darbe taip pat patvirtintos ir analizuojamos emocinės paramos linijų savanorių asmenybės bruožų, saviveiksmingumo ir streso įveikos strategijų sąsajos. Prognozuojant skirtingų streso įveikos pasirinkimo įveikiant stresą dažnumą reikšmingais prognostiniais veiksniais buvo savanorių saviveiksmingumo bei ekstraversijos, sąmoningumo, neurotiškumo ir sutarumo bruožų pasireiškimas.

The aim of the study is to analyze the correlations between personality traits, self-efficacy and stress coping strategies of emotional support lines volunteers. The aim of the study and the set tasks were pursued by conducting a quantitative study. The survey questionnaire placed on the online survey platform was compiled using the Self-Efficacy Scale of Volunteers developed by the Youth Line (Bagdonienė, Skruibis, Milašiūtė, Miškinytė, Karinauskienė and Gaudiešiūtė, 2008) and the Stress Coping Questionnaire (Grakauskas and Valickas, 2016). Big five personality traits were assessed using the Lithuanian BFI questionnaire (Benet-Martinez, John, 1998; John, Donahue, Kentle, 1991; John, Naumann, Soto, 2008). Sociodemographic questions were intended to collect information about the research participants' gender, age, education, marital status, work activity/employment, monthly income, and volunteering experience. 90 women between 26 – 66 years old, which volunteering at emotional support lines were interviewed (M=45.36, SD=10.18). Most of them were married, had a higher education, had a job, earned a monthly income of 1001-2000 euros and had been volunteering for 2-4 years. The results showed that female volunteers were most characterized by the experience of openness and agreeableness, the least by the expression of neuroticism traits, and higher than medium level of self-efficacy. To overcome stress, volunteers mostly chose social support and problem-solving strategies. Additional results are presented after controlling for sociodemographic factors. The work also confirmed and analyzed the relationships between personality traits, self-efficacy and stress coping strategies of volunteers of emotional support lines. When predicting the frequency of different stress coping options, significant prognostic factors were the manifestation of volunteers' self-efficacy and extroversion, conscientiousness, neuroticism and agreeableness traits.