Artimųjų į(si)traukimo galimybė į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą

Magistro baigiamajame darbe analizuojama artimųjų į(si)traukimo galimybė į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą. Šiuolaikinėje visuomenėje yra plačiai kalbama apie artimųjų ir gydymo įstaigose dirbančių specialistų bendravimą ir bendradarbiavimą, bendrus tikslus ir siekius, kai pagrindinis artimųjų ir specialistų partnerystės objektas - pacientas, turintis rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto. Tyrimo objektas – artimųjų į(si)traukimas į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą. Tyrimo tikslas – išanalizuoti artimųjų į(si)traukimo galimybę į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą. Tyrime dalyvavo 15 (N=15) šeimos narių, kurie slaugo pacientus, turinčius rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto ir 10 (N=10) klinikinių logopedų, kurie turi sąsajas su pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, artimaisiais. Artimųjų į(si)traukimas į paciento reabilitacijos procesą yra vienas iš esminių pozityviosios socializacijos veiksnių, todėl baigiamajame magistro darbe iškeltas probleminis klausimas: Kaip plėtoti artimųjų į(si)traukimą į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą, kad jie taptų gydymo įstaigos bendruomenės dalimi, aktyviai dalyvaujančia konstruojant ir organizuojant reabilitacijos procesą, o ne perkeltų visos atsakomybės už pacientų rijimo proceso atstatymą gydymo įstaigoje dirbantiems klinikiniams logopedams?Siekiant išsiaiškinti artimųjų į(si)traukimo galimybę į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, bendradarbiavimo perspektyvoje, teorinėje darbo dalyje aptariama klinikinių logopedų ir šeimos bendradarbiavimo bei artimųjų į(si)traukimo į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, sampratos, artimųjų ir gydymo įstaigos sąveika, atskleidžiama artimųjų į(si)traukimo svarba ir galimybės bei partnerystės esminės problemos tarp artimųjų ir gydymo įstaigos, taip pat, aptariama galvos smegenų insulto samprata, klasifikacija, įtaka pacientų savarankiškumui ir gyvenimo kokybei esant rijimo sutrikimui. Pusiau struktūruotu interviu siekiama išsiaiškinti klinikinių logopedų ir pacientų artimųjų į(si)traukimo galimybes į pacientų, turinčių rijimo sutrikimą po galvos smegenų insulto, reabilitacijos procesą ir gautus atsakymus palyginti tarpusavyje. Tyrimu nustatyta, kad daugelis klinikinių logopedų ir pacientų artimųjų akcentuoja ir tvirtina kad artimųjų į(si)traukimas yra labai svarbus procesas, nurodo pagrindinius bendravimo ir bendradarbiavimo aspektus, kurie yra svarbūs norint užtikrinti tikrą partnerystę. Teigiama, kad artimųjų ir specialistų bendradarbiavimas yra labai svarbu paciento gyvenimo kokybės ir reabilitacijos tęstinumo užtikrinimui. Daugelis artimųjų džiaugiasi ir yra patenkinti bendravimu ir bendradarbiavimu ne tik su klinikiniais logopedais, bet ir su kitais specialistais ir tai juos tenkinta, nes jie mato, kad teikiant kompleksinę pagalbą galima pasiekti geresnių rezultatų. Artimieji teigia, kad geriausia bendradarbiavimo forma – individualūs pokalbiai su klinikiniais logopedas bei kitais specialistais.

The master's thesis analyzes the possibilities of family involvement in the rehabilitation process of patients with dysphagia following a stroke. In contemporary society, there is widespread discussion about communication and collaboration between family members and healthcare professionals, with shared goals and aspirations where the main focus of the partnership is the patient suffering from post-stroke dysphagia. The subject of the study is the involvement of family members in the rehabilitation process of patients with dysphagia following a stroke. The aim of the study is to analyze the possibilities of family involvement in the rehabilitation process of these patients. The study involved 15 family members (N=15) who care for patients with post-stroke dysphagia and 10 clinical speech therapists (N=10) who have connections with the patients' families. Family involvement in the patient's rehabilitation process is seen as a key factor in positive socialization, thus the thesis poses the problematic question: How to develop the involvement of family members in the rehabilitation process of patients with dysphagia following a stroke so that they become part of the healthcare facility's community, actively participating in designing and organizing the rehabilitation process, rather than transferring all responsibility for restoring the patients' swallowing disorder to the clinical speech therapists in the healthcare facility?In the theoretical part of the thesis, the concept of cooperation between clinical speech therapists and families, as well as the involvement of relatives in the rehabilitation process of patients with swallowing disorders after a stroke, is discussed. The interaction between relatives and the medical institution is explored, revealing the importance and possibilities of involving relatives, and highlighting the main partnership issues between relatives and the medical institution. Moreover, the thesis addresses the concept of stroke, its classification, and its impact on patients' independence and quality of life in cases of swallowing disorders. A semi-structured interview aims to clarify the possibilities for involving clinical speech therapists and patients' relatives in the rehabilitation process of patients with swallowing disorders post-stroke, comparing the responses obtained. The study found that many clinical speech therapists and patients' families emphasize the importance of family involvement, highlighting the key aspects of communication and collaboration that are crucial for ensuring true partnership. It is affirmed that collaboration between families and specialists is very important for ensuring the quality of life and continuity of rehabilitation for the patient. Many family members are pleased and satisfied with the communication and collaboration not only with clinical speech therapists but also with other specialists, which satisfies them as they see that providing comprehensive assistance can lead to better results. Family members assert that the best form of collaboration involves individual discussions with clinical speech therapists and other specialists.