Personalizuotos sveikatos priežiūros vystymas organizacijose integruojant psichosocialinę pagalbą

Disertacijoje nagrinėjama personalizuotos sveikatos priežiūros (angl. k. personalized healthcare) vystymo organizacijose integruojant psichosocialinę pagalbą problematika. Remiantis personalizacijos vystymo teorinėmis nuostatomis, ištyrus personalizuotos sveikatos priežiūros vystymo organizacijose integruojant psichosocialinę pagalbą sąlygas, sudarytas šio vystymo modelis. Disertacijos empirinis tyrimas orientuotas į tretinio lygmens asmens sveikatos priežiūros organizacijas, kuriose teikiamos specializuotos medikamentinės vėžio terapijos ir radioterapijos gydymo paslaugos. Vadovaujantis daugiapakopio mišraus tyrimo metodologija, parengtas konceptualus empirinio tyrimo modelis, kuris sudaro sąlygas atskleisti tyrimo problemą skirtingais organizacijos struktūros, procesų ir rezultatų lygmenimis, į tyrimą įtraukiant visus pagrindinius suinteresuotuosius subjektus. Struktūros ir procesų lygmenų tyrimui įgyvendinti pasirinkta kokybinė prieiga, atliekant pusiau struktūruotus (giluminius) interviu pokalbius su medikamentinės vėžio terapijos ir radioterapijos gydymo paslaugas teikiančių skyrių vedėjais ar jų įgaliotais asmenimis. Konkrečiai procesų lygmeniu į tyrimą įtraukti gydytojai onkologai chemoterapeutai ir radioterapeutai, kuriems taikyta kiekybinė prieiga – anketavimas. Žemiausiu, t. y. rezultatų, lygmeniu vykdyti pusiau struktūruoti (giluminiai) interviu pokalbiai su onkologiniais pacientais. Integruoti tyrimo rezultatai atskleidžia organizacijose egzistuojančias kompleksines sąlygas vystyti personalizuotą sveikatos priežiūrą integruojant psichosocialinę pagalbą. Tyrimas su pacientais parodė, kad gydymo laikotarpiu daugumai pacientų trūksta visapusiško dėmesio, menkai tenkinami jų psichosocialiniai poreikiai. Pokalbių su skyrių vedėjais metu nustatyti netolygumai tarp skirtingų organizacijų ir tų pačių organizacijų medikamentinės vėžio terapijos ir radioterapijos gydymo paslaugas teikiančių skyrių dėl dėmesio pacientų psichosocialiniams poreikiams skyrimo, distreso valdymo bei psichosocialinės pagalbos integralumo paciento sveikatos priežiūroje. Tuo tarpu kiekybinis tyrimas parodė teigiamus ryšius tarp už paciento distreso valdymą atsakingo specialisto paskyrimo ir personalizuotos sveikatos priežiūros vystymo. Integravus mokslinės ir profesinės literatūros analizės bei empirinio tyrimo rezultatus, parengtas personalizuotos sveikatos priežiūros vystymo organizacijose integruojant psichosocialinę pagalbą modelis, nurodantis organizacijos struktūros, procesų ir rezultatų lygmenų suinteresuotuosius dalyvius, jų vaidmenis ir svarbiausius elementus pagal personalizuotos sveikatos priežiūros vystymo sritis, įgalinančius organizacijose siekiamus pokyčius vystant personalizuotą sveikatos priežiūrą. Atsižvelgiant į disertacinio tyrimo metu nustatytą organizacijas supančios išorinės aplinkos svarbą, į modelį įtraukta politinė ir teisinė aplinka bei psichosocialinę pagalbą teikiančios įstaigos ir organizacijos. Disertacijoje pateikiamos ir vadybinės personalizuotos sveikatos priežiūros vystymo organizacijose integruojant psichosocialinę pagalbą rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas teikiančių organizacijų veiklą koordinuojančioms ministerijoms, specializuotą onkologinę pagalbą teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, pacientams ir jų artimiesiems, švietimo institucijoms. Disertacinis tyrimas reikšmingai praplečia personalizuotos sveikatos priežiūros ir jos vystymo integruojant psichosocialinę pagalbą teoriją, suteikia mokslinių ir praktinių žinių bei įrankių siekiant iš esmės pažinti ir suprasti kompleksiniais ryšiais sąlygojamą personalizuotos sveikatos priežiūros vystymo organizacijose integruojant psichosocialinę pagalbą problematiką.

The dissertation examines the problem of personalized healthcare development in organizations integrating psychosocial support. The empirical research of the dissertation was conducted at the tertiary healthcare level, specifically focusing on the healthcare of oncology patients during the treatment period of systemic treatment and radiotherapy. Guided by the multi-level mixed research methodology, a conceptual empirical research model has been compiled, aiming to comprehensively analyze the research problem at different levels of organizations (“Structure”, “Processes” and “Results”), involving all key stakeholders. A qualitative approach was chosen for the implementation of the structure and process level research, by conducting semi-structured (in-depth) interviews with the heads of departments providing systematic treatment and radiotherapy treatment services. Specifically, at the process level, oncologists-chemotherapists and radiotherapists were included in the study, for them a quantitative approach – questionnaires - was applied. At the lowest or result level semi-structured (in-depth) interviews with oncology patients were carried out. The integrated results of two qualitative and quantitative studies revealed the complex conditions existing in organizations for the development of personalized healthcare integrating psychosocial support. The study with cancer patients demonstrated that most patients lack attention during treatment and their psychosocial needs are poorly satisfied. Interviews with the heads of the departments revealed inconsistencies between different and the same organizations and departments providing systemic treatment and radiotherapy services regarding to attention to the psychosocial needs of patients, distress management, and the integrity of psychosocial support. Meanwhile, the quantitative study showed positive correlations between the appointment of a specialist responsible for managing patient distress and the development of personalized healthcare. After integrating the results of the literature analysis and the empirical research, a model for the development of personalized health care in organizations integrating psychosocial support was prepared. In the model key stakeholders, their roles and the most important elements according to the development areas of personalized health care at the levels of structure, processes, and results in the organization are represented, enabling the changes that the organization seeks. Considering the importance of the organization’s external environment determined during the dissertation research, the model includes the political and legal environment as well as institutions and organizations providing psychosocial support. All these measures indicated in the model applied together, ensure the provision of personalized health care to the patient during the treatment period. The dissertation provides managerial recommendations for the development of personalized healthcare by integrating psychosocial support in organizations. These recommendations are directed at ministries coordinating the activities of organizations providing healthcare and social services, personal health care institutions providing specialized oncological care, cancer patients and their relatives, and educational institutions. The dissertation significantly expands the theory of personalized healthcare and its development by integrating psychosocial support, providing scientific and practical knowledge and tools for fundamentally understanding and addressing the complex issues associated with the development of personalized healthcare in organizations integrating psychosocial support.