Options
5-10 klasių mokinių emocinė ir fizinė sveikatos būsena nuotolinio mokymosi COVID-19 pandemijos laikotarpiu
Kučinskienė, Loreta |
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Dėl COVID-19 pandemijos paskelbus karantiną, per trumpą laiką turėjo persiorientuoti ir persiorganizuoti visa švietimo sistema, kai vaikų ugdymo (dalykinio, socialinio, net fizinio) forma pakeista iš tiesioginės į nuotolinio ugdymo formą. Šis nenumatytų sąlygų sukeltas staigus pokytis paveikė ugdymo proceso dalyvių (vaikų, tėvų, mokytojų) sąveiką, sukėlė stresines situacijas. Tai nauja patirtis, kurią būtina tirti, kad būtume pasirengę galimoms krizėms ateityje. Tyrimo tikslas: teoriškai išanalizuoti ir empiriškai atskleisti 5-10 klasių mokinių emocinę ir fizinę būseną nuotolinio mokymosi COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas. Taikyta anoniminė elektroninė moksleivių apklausa. Tyrimo instrumentas buvo sudarytas remiantis Jusienės ir mokslininkų grupės projekto, „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“ (2021), tyrimo instrumentu. Tyrime dalyvavo Radviliškio rajono švietimo įstaigos. Iš viso apklausti 327 5-10 klasių mokiniai. Duomenų statistinė analizė atlikta SPSS for Windows bei Microsoft Excel 2011 programomis. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad nuotolinio mokymosi COVID-19 pandemijos metu apie pusė (46,6 proc.) 5-10 klasės mokinių mokymosi tikslais ekranų laikui skirdavo 5-6 valandas, tačiau trečdalis (24,5 proc.) dar tiek pat valandų skiria ekranų laiko pramogoms. Apie pusė (42,9 proc.) mokinių, turėjo miego sunkumų, ypač tie mokiniai, kurie daug laiko leido prie ekranų. Daugiau nei trečdalis (44,1 proc.) vaikų būdavo fiziškai aktyvūs ir būdavo lauke daugiau nei 60 min. Emocinė savijauta pablogėjo 45,2 proc. mokinių, 41,3 proc. nebenorėjo mokytis, o 32,7 roc. pablogėjo santykiai su bendraamžiais, tėvais (23,4 proc.) ir mokymosi rezultatai (33,0 proc.). Daugiau nei pusė (61,0 proc.) mokinių turėjo atskirą kambarį ir dauguma (83,8 proc.), turėjo įrangą mokymuisi ir sulaukė pagalbos iš tėvų (67,4 proc.). Mokinių teigimu, mokytis pagrindinių dalykų sekasi taip pat, kaip ir daugumai jų bendraamžių ir pusė (53,8 proc.) jų norėjo grįžti į mokyklą. Išvados. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad buvimo prie ekranų laiko trukmė įtakoja galvos skausmo atsiradimą, turi įtakos mokinių emocinei savijautai, elgesio pablogėjimui bei santykiams su tėvais. Dažniau elgesio ir santykių problemų patiria tie mokiniai, kurie lankosi socialinių tinklų puslapiuose. Taip pat pablogėjusiam elgesiui ir santykiams įtakos turi mokinių mažas fizinis aktyvumas ir retas buvimas lauke bei trumpas miego laikas.
Due to the quarantine of the COVID-19 pandemic, the whole education system had to be reoriented and reorganized in the short term when the form of children's education (subject, social, even physical) was changed from face-to-face to distance education. This sudden change, caused by unforeseen conditions, affected the interaction of the participants in the educational process (children, parents, teachers), also it caused stressful situations. This is a new experience that needs to be explored in order to be prepared for possible crises in the future. The aim of the research: to theoretically analyze and empirically reveal the emotional and physical state of students in grades 5-10 of Radviliškis district during the COVID-19 pandemic. Methodology of investigation. A quantitative study has been performed. An anonymous electronic survey of students has been used. The research tool was developed and it was based on the research tool of Mrs. Yusienė and research group project, “Distance education of children during the COVID-19 pandemic: threats and opportunities from an ecosystem perspective” (2021). Educational institutions of Radviliškis district participated in the research. A total of 327 students in grades 5-10 were interviewed. The statistical analysis of the data has been performed using SPSS and Microsoft Excel 2011 programs. The research was conducted in accordance with ethical principles. Research results. It was found that during the COVID-19 pandemic distance learning, about half (46.6%) of students in grades 5-10 devoted 5-6 hours of sitting by the screen to learning, but one-third (24.5%) devoted the same number of hours to screening for entertainment. About half (42.9%) of the students had difficulty in sleeping, especially those who spent a lot of time in front of the screens. More than a third (44.1%) of the children were physically active and were outdoors for more than 60 minutes. Emotional well-being deteriorated for 45.2 percent of students, 41.3 percent no longer wanted to study, and for 32.7 percent relationships with peers, parents (23.4%) and learning outcomes (33.0%) deteriorated. More than half (61.0%) of the pupils had a separate room and the majority (83.8%) had facilities for learning and received help from their parents (67.4%). According to the students, they are as successful in learning basic subjects as most of their peers and half (53.8%) wanted to return to school. Conclusions. The study has faund that the length of time spent sitting at the screens influences the onset of headaches, affects the emotional well-being of students, the deterioration of behavior and the relationship with parents. Students who visit social networking sites are more likely to experience behavioral and relationship problems. Deteriorated behavior and relationships are also affected by low physical activity and infrequent outdoor activities and short sleep periods.