40-55 metų amžiaus Klaipėdos miesto vyrų požiūris į širdies ir kraujagyslių profilaktinę programą

Kasmet Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daug vyrų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). Širdies tyrimas svarbus siekiant užkirsti kelią mirtinoms širdies ir kraujagyslių ligoms. Žinių stoka apie ŠKL turi reikšmingos įtakos pacientų gyvenimo kokybei (GK), todėl labai svarbu supažindinti pacientus su ŠKL profilaktine programa, mokyti pacientus tinkamos gyvensenos. Daugelio širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti bei pailginti žmonių gyvenimą, o tam pirmiausia reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti, kokie rizikos veiksniai ją skatina. Tyrimo tikslas – išanalizuoti vyrų požiūrį į širdies ir kraujagyslių profilaktinę programą. Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis tyrimas, kokybinio tyrimo metodai. Naudoti instrumentai: pusiau struktūrizuotas interviu. Kokybinio tyrimo imtį sudarė 12 pacientų (jų amžius vidutiniškai siekia 45 metus). Dauguma respondentų turėjo profesinį/aukštesnįjį išsilavinimą, buvo samdomi darbuotojai. Keli respondentai buvo valdininkai ir turėjo aukštąjį išsilavinimą. Tyrimas atliktas laikantis tyrimų etikos principų. Tyrimo rezultatai. Nors tyrimas rodo, kad vis daugiau vyrų žino apie prevencinę ŠKL programą, tačiau dalyvavimas joje vis tiek išlieka mažas. Pacientai nepakankamai suvokia ankstyvosios diagnostikos reikšmę ir naudą jų sveikatai. Apibendrinus tyrimo duomenis matyti, jog paciento amžius ir socialinis statusas turi reikšmingos įtakos dalyvavimo aktyvumui prevencinėje programoje. Nustatyta, kad pacientai, kurie į gydymo įstaigas atvyksta dažnai daugiau žino apie ŠKL PP, o pacientai, kurie lankėsi gydymosi įstaigose prieš 10 metų, nelabai žino apie ŠKL PP. Absoliuti dauguma pacientų nurodė, kad nepaisant visų šeimos gydytojo bei SPC darbuotojų pastangų, pasigendama informacijos apie PP. Lietuvos sveikatos sistemoje yra skiriamas nepakankamas dėmesys vyrų nedalyvavimo prevencinėse programose veiksnių analizei. Nėra aiškaus atsakymo dėl veiksnių, susijusių su nedalyvavimu prevencinėse programose, nes tyrimų rezultatai skirtingai interpretuojami. Išvada. Pacientų ŠKL siejamos su netinkama gyvensena: nesveika mityba, antsvoriu, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu bei padidėjusio arterinio kraujospūdžio ar cukriniu diabeto negydymu. Reikšminiai žodžiai: mokymas; širdies kraujagyslių ligos (ŠKL); gyvenimo kokybė (GK); profilaktinė programa (PP).

In Lithuania, as well as globally, a large number of men die from cardio-vascular diseases (CVDs) each year. It is important to conduct heart examination in order to prevent the deadly cardio-vascular diseases. The lack of knowledge on CVDs has a substantial impact on patients’ quality of life (QL), therefore it is important to familiarise patients with CVD prevention programme and to educate them on appropriate lifestyle. A major share of cardio-vascular diseases could be avoided, which would increase life expectancy; therefore it is important to understand the origins of the disease and establish, which risk factors contribute to it. The aim of the study is to analyse perceptions of men towards the cardio-vascular prevention programme. Study Methods. A qualitative analysis was performed using qualitative study methodology. Instruments used: semi-structured interview. The sample of the qualitative study consisted of 12 patients (with their medium age being 45 years old). 10 respondents completed professional/post-secondary education and were employees. 2 respondents were managers and had a degree. The study was done based on principles of ethics. Study results. Although the study shows that more men are aware of CVD programme, participation remains low. Patients are not completely aware of the importance of early diagnostics and its benefit for their health. Synthesis of the study results shows that patient’s age and social status plays an important role in willingness to participate in the prevention programme. Results show that patients who access health care institutions often know about CVD prevention programme, while patients who last accessed health care 10 years ago are not well informed about the CVD prevention programme. Absolute majority of patients noted that despite the efforts of family doctors and health care centre workers, there is a lack of information about prevention programmes. Lithuanian health system lacks attention towards the analysis of factors that contribute to the low rates of participation in prevention programmes among men. There is no clear answer in terms of factors that are associated with the lack of participation in prevention programmes, as results of analyses are interpreted inconsistently. Conclusion. CVDs among patients are linked to unhealthy lifestyle: poor diet, overweight, smoking, lack of physical activity, as well as lack of treatment for high blood pressure and diabetes. Key words: education, cardio-vascular diseases (CVD), quality of life (QL), prevention programme (PP).