Options
Delfinų asistuojamos terapijos poveikis vaikų su psichikos ir elgesio sutrikimais psichomotorinei būklei
Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Vaikų su psichikos ir elgesio sutrikimais būklė dažniausiai reikalauja plataus sisteminio požiūrio, apjungiant neurosensoriką kartu su motorinėmis, psichologinėmis, socialinėmis, psichoemocinėmis funkcijomis, todėl tėvai nuolat ieško papildomų pagalbos metodų. Terapija vandenyje su delfinais yra unikali psichikos ir elgesios utrikimų turintiems vaikams, nes: a) šį sutrikimą turintys vaikai iš esmės labai mėgsta vandenį; b) vanduo yra ypatinga neurosensorinė erdvė, kurioje galima pasiekti geresnius mokymosi ir psichoemocinius rodiklius. Tačiau iki šiol išlikęs diskusinis vertinimas rodo, kad būtina atlikti tolimesnius tyrimus delfinų asistuojamos terapijos srityje, o jos taikymas turėtų būti suprantamas kaip kompleksinės reabilitacijos forma, didinantis tikimybę, kad delfinų asistuojamos terapijos metu pasiekti rezultatai bus veiksmingi vaikui su psichikos ir elgesio sutrikimais gerinant fizinę, emocinę būklę ir įveikiant socialinę izoliaciją, todėl kaip tyrimo objektas tampa labai aktualus. Tyrimo tikslas – ištirti delfinų asistuojamos terapijos poveikį vaikams su psichikos ir elgesio sutrikimais psichomotorinei būklei. Tyrime dalyvavo 140 mokyklinio amžiaus (7–17 metų, SD = 3,36) tiriamųjų: 26 mergaitės ir 114 berniukų, kuriems diagnozuoti psichikos, elgesio ir įvairiapusiai raidos sutrikimai, pagal TLK-10 šie grupių kodai: psichologiniai, specifiniai ir įvairiapusiai raidos sutrikimai (F80 – F89), intelekto sutrikimai (F70–79), elgesio bei emociniai sutrikimai, kurie dažniausiai pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje (F90 – F98). Patogiosios atrankos būdu buvo surinkti duomenys iš 70 vaikų, kurie dalyvavo dviejų savaičių trukmės kompleksinėje delfinų asistuojamoje terapijoje ir 70 vaikų, kurie gyveno įprastomis sąlygomis, jų nekeičiant. Vaikams, kurie dalyvavo kompleksinėje tyrimo programoje buvo taikoma: a) dešimt delfinų asistuojamos terapijos užsiėmimų kasdien po 30 min.; b) refleksų integracijos užsiėmimai; c) sensorinės integracijos užsiėmimai; d) socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimai. Tiriamieji buvo individualiai įvertinti dieną prieš prasidedant pirmajam užsiėmimui ir kitą dieną po paskutinės veiklos sesijos. Kontrolinės grupės dalyviai gyvenonįprastomis sąlygomis, jų nekeičiant. Po pirmo įvertinimo kontrolinė grupė buvo įvertinta po dviejų savaičių. Tyrimo dalyviams įvertinti buvo naudojami : 1. Autorinis – diagnostinis prof. dr. Daivos Mockevičienės ir doc. dr. Brigitos Kreivinienės instrumentas skirtas įvertinti vaikų neurosensomotoriką. 2. „Chandler“psichosocialinio vertinimo forma – vertinti tik delfinų terapijoje dalyvavę vaikai. 3. Po mėnesio po delfinų asistuojamos terapijos buvo vykdytas kokybinis pusiau struktūrizuotas pokalbis su tėvais, naudojant autorinę doc. dr. Brigitos Kreivinienės atgalinio ryšio anketą, siekiant įvertinti terapijos poveikį vaikams su psichikos ir elgesio sutrikimais psichomotorinei būklei praėjus mėnesiui. Išvados: Tyrimo rezultatai atskleidė, jog dviejų savaičių delfinų asistuojama terapija teigiamai paveikė vaikų psichomotorinę būklę ir psichosocialinių funkcijų pakitimus, o psichomotorinių funkcijų teigiamas kitimas tiesiogiai sietinas su geresnėmis psichosocialinėmis funkcijomis. Analizuojant vaikų su psichikos ir elgesio sutrikimais pokyčius po delfinų asistuojamos terapijos nustatytas patologinių refleksų slopinimo, pusiausvyros pagerėjimo, kalbinės raidos ir aukšto reaktyvumo elgsenos sumažėjimas tiesiogiai įrodo delfinų asistuojamos terapijos naudą, kada iš sensomotorinio lygmens einama prie motorinio suvokimo ir kognityvinių gebėjimų lygmens bei tuo pačiu plėtojami socialiniai įgūdžiai, plečiamos psichosocialinės funkcijos tokios kaip –. dalyvavimas, įsitraukimas į veiklą, pozityvus sąveikavimas, bendradarbiavimas, pasitikėjimas savimi, pykčio ir nerimastingumo sumažėjimas, dėmesio koncentravimo ir t.t. Atliktas kokybinis tyrimas po mėnesio, po delfinų asistuojamos terapijos iš esmės atkartojo šio tyrimo kiekybinius rezultatus. Tėvai, auginantys vaikus su psichikos ir elgesio sutrikimais, nurodė, kad pagerėjo motorika ir kalba, dėmesio koncentravimas bei teigiamai pakito šie psichosocialiniai vaikų elgesio aspektai: savivertė; nerimastingumo lygis; bendradarbiavimo įgūdžiai; bendravimas ir emocijų raiška bei ženkliai sumažėjo destruktyvaus užsispyrimo, pykčio priepuolių skaičius.
The condition of children with mental and behavioural disorders usually require a broad systemic approach, combining neurosensory with motor, psychological, social, psycho-emotional functions, so parents are constantly looking for additional methods of help. Water therapy with dolphins is unique to children with mental and behavioural disorders because: a) children with this disorder basically love water a lot; b) water is a special neurosensory space in which better learning and psychoemotional performance can be achieved. However, the ongoing discussion suggests that further research is needed in the field of dolphin-assisted therapy, and that its application should be seen as a form of integrated rehabilitation that increases the likelihood that dolphin-assisted therapy will be effective in improving the physical performance, and emotional state of children with mental and behavioural disorders; and overcoming social isolation, making it very relevant as the object of research. The aim of the research is to investigate the effects of dolphin-assisted therapy on the psychomotor status of children with mental and behavioural disorders. The research included 140 school age (7–17 years, SD = 3.36) persons: 26 girls and 114 boys diagnosed with mental, behavioural, and multiple developmental disorders, according to ICD-10, with the following group codes: psychological, specific, and multiple developmental disorders (F80 - F89), intellectual dis-orders (F70–79), behavioural and emotional disorders, which most often occur in childhood and adolescence (F90 - F98). Data were collected by convenient sampling from 70 children who participated in two-week dolphin-assisted therapy and 70 children who lived in normal conditions without modification. Children who participated in the comprehensive study program were subject to a) ten dolphin-assisted therapy sessions of 30 minutes daily; b) reflex integration sessions; c) sensory integration sessions; d) social skills training sessions. The children were individually as-sessed the day before the start of the first session and the day after the last activity session. The participants of the control group lived under normal conditions without changing them. After the first evaluation, the control group was evaluated two weeks later. The following were used to evaluate the research participants: 1. Author – diagnostic the instrument of prof. dr. Daiva Mockevičienė and doc. dr. Brigita Kreivinienė was designed to assess children’s neurosensomotor skills. 2. Chandler Psychosocial Assessment Form – only 3 children who have participated in dol-phin therapy were assessed. 3. A month after dolphin-assisted therapy, a qualitative semi-structured interview was conducted with parents using the author’s doc. dr. Brigita Kreivinienė’s feedback questionnaire to evaluate the effect of therapy on psychomotor status in children with mental and behavioural disorders after one month. Conclusions: The results of the research revealed that two-week dolphin-assisted therapy had a positive effect on children’s psychomotor status and changes in psychosocial func-tions, and that positive changes in psychomotor function were directly related to better psychoso-cial functions. An analysis of changes in children with mental and behavioural disorders following dolphin-assisted therapy revealed reductions in pathological reflexes, improved balance, language development, and high reactivity behaviours directly demonstrating the benefits of dolphin-assisted therapy in moving from sensorimotor level to motor perception and cognitive skills, so-cial skills, expanding psychosocial functions such as participation, involvement, positive interac-tion, collaboration, self-confidence, decreased anger and anxiety, concentration, and etc. A quali-tative study performed one month after dolphin-assisted therapy essentially replicated the quanti-tative results of this research. Parents raising children with mental and behavioural disorders re-ported improvements in motor skills and language, concentration, and a positive change in the following psychosocial aspects of children’s behaviour: self-esteem; level of anxiety; collabora-tion skills; communication and expression of emotions and a significant decrease in the number of destructive stubbornness, anger attacks.