Ergoterapijos ir abjangos masažo taikymo poveikis sergančiųjų reumatinėmis ligomis gyvenimo kokybei ir savarankiškumui

Tyrimo tikslas. Įvertinti ergoterapijos ir abjangos masažo poveikį sergančiųjų reumatinėmis ligomis gyvenimo kokybei ir savarankiškumui. Uždaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų reumatinėmis ligomis rankų funkcijas tyrimo pradžioje, po abjangos masažo taikymo ir tyrimo pabaigoje. 2. Išsiaiškinti tiriamųjų savarankiškumą tyrimo pradžioje, po abjangos masažo taikymo ir tyrimo pabaigoje. 3. Analizuoti, kokia tiriamųjų gyvenimo kokybė tyrimo pradžioje, po abjangos masažo taikymo ir tyrimo pabaigoje. Metodika. Atliktas kokybinis tyrimas, o būtent – dviejų atvejų analizė. Kadangi buvo norima atskleisti detales, kurių negalima atrasti vien matavimais, į kokybinį tyrimą buvo integruoti kiekybinio tyrimo instrumentai siekiant pasitikrinti, ar gautą informaciją galima patvirtinti objektyvaus tyrimo instrumentais. Tyrime dalyvavo dvi moterys, 76 ir 70 metų amžiaus, priklausančios Klaipėdos miesto bendrijai „Artritas“. Tyrimas buvo atliktas dviejuose įstaigose, pradžiai holistinių terapijų mokykloje, paskui Klaipėdos miesto bendrijoje „Artritas“. Tyrimas truko 3 mėnesius, nuo spalio iki gruodžio. Holistinių terapijų mokykloje tyrimas trūko 1,5 mėnesio, abjangos masažas buvo darytas du kartus per savaitę. Vienas masažo seansas trūko apie vieną valandą. Iš viso buvo atlikta 12 seansų. Viso kūno masažui aliejai buvo parinkti atsižvelgiant į tiriamųjų kūno konstitucijos tipą, pirmos tiriamosios masažavimas vyko su sezamo aliejumi, antros tiriamosios – su saulėgrąžų aliejumi. Ergoterapijos užsiėmimai taip pat trūko 1,5 mėnesio, vyko 2 kartus per savaitę. Iš viso buvo pravesta 12 užsiėmimų. Su kiekviena respondente buvo dirbama individualiai pagal sudarytą programą, atsižvelgiant į rankos funkcijos ir savarankiškumo sutrikimą. Šią programą sudarė: pratimai judesių amplitudės lavinimui, smulkiosios motorikos ir judesių koordinacijos lavinimui, pratimai raumenų jėgos stiprinimui, taip pat sąnarių apsaugos principų mokymas. Užsiėmimai truko apie vieną valandą su pertrauka poilsiui. Taip pat kiekvienai tiriamajai buvo rekomenduojami pratimai, kurios jos galėtų atlikti namie savarankiškai. Tyrimo metų nė viena iš respondenčių papildomų reabilitacijos procedūrų gavę nebuvo. Tyrimo metu naudoti metodai ir instrumentai: SF-36 klausimynas gyvenimo kokybės vertinimui, dinamometras plaštakos raumenų jėgai įvertinti, goniometras aktyvių riešo judesių įvertinimui, manometras pirštų suspaudimo jėgai įvertinti, klausimynas ir pusiau struktūruotas interviu. Tiriamųjų vertinimas buvo atliktas tris kartus: per pirmą susitikimą su tiriamąją, po atliktų abjangos masažų, po taikytų ergoterapijos užsiėmimų. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad žmonėms, sergantiems reumatinėmis ligomis, didžiausi sunkumai kyla apsitarnavimo srityje. Liga apriboja rankų sąnarių judesius ir sukelia skausmą, o tai mažina sergančiųjų savarankiškumą. Sumažėjęs savarankiškumas neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Po abjangos masažo terapijos pakartotinai įvertinus tiriamųjų rankų funkcionavimą buvo matomas pagerėjimas, išskyrus pirmos tiriamosios dešinės rankos stipininį nuokrypį ir kairės rankos alkūninį nuokrypį. Antros tiriamosios kairės rankos stipininis nuokrypis taip pat liko nepakitęs, ir nepakito abiejų rankų bendra plaštakos jėga. Gyvenimo kokybės vertinimas abiejų tiriamųjų parodė pagerėjimus tokiose srityse kaip emocinė būsena ir patiriamas skausmas. Po ergoterapijos užsiėmimų pakartotinai įvertinus tiriamųjų rankų funkcionavimą buvo matomas pagerėjimas visuose matavimuose. Pakartotinai atliktas gyvenimo kokybės vertinimas parodė pagerėjimus tokiose srityse kaip fizinis aktyvumas ir bendras sveikatos vertinimas. Pirmos tiriamosios taip pat pagerėjo veiklos apribojimai dėl emocinių sutrikimų, o antros tiriamosios – veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų, energingumas/gyvybingumas, socialinė funkcija. Išvados: 1. Pirmos tiriamosios po taikytos abjangos masažo terapijos pagerėjo abiejų rankų riešo lenkimo ir tiesimo amplitudės. Dešinės rankos alkūninis nuokrypis bei kairės rankos stipininis nuokrypis taip pat pagerėjo. Kairės rankos alkūninis nuokrypis ir dešinės rankos stipininis nuokrypis liko nepakitę. Abiejų rankų I-II pirštų, I-II-III pirštų, rakto suspaudimo ir bendra plaštakos jėga taip pat padidėjo. Antros tiriamosios abiejų rankų riešo lenkimo ir tiesimo amplitudės bei alkūninis nuokrypis pagerėjo, dešinės rankos pagerėjo ir stipininis nuokrypis. Kairės rankos riešo stipininis nuokrypis liko nepakitęs. Abiejų rankų I-II, I-II-III pirštų bei rakto suspaudimo jėga padidėjo. Nepakito abiejų rankų bendra plaštakos jėga. Po ergoterapijos užsiėmimų pirmos tiriamosios abiejų rankų riešo lenkimo, tiesimo, alkūninio ir stipininio nuokrypio amplitudės dar labiau pagerėjo. Abiejų rankų I-II, I-II-III pirštų, rakto suspaudimo ir bendra plaštakos jėga taip pat dar labiau padidėjo. Antros tiriamosios abiejų rankų riešo lenkimas, tiesimas, alkūninis ir stipininis nuokrypis taip pat pagerėjo. Abiejų rankų I-II pirštų, I-II-III pirštų, rakto suspaudimo ir bendra plaštakos jėga taip pat padidėjo. 2. Pagerėjęs rankų funkcionavimas lėmė padidėjusį savarankiškumą kai kuriose gyvenimo srityse. 3. Abiejų tiriamųjų gyvenimo kokybė po abjangos masažo pagerėjo tokiose srityse kaip emocinė būsena bei patiriamas skausmas. Po ergoterapijos užsiėmimų abiejų tiriamųjų gyvenimo kokybė pagerėjo tokiose srityse kaip fizinis aktyvumas ir bendras sveikatos vertinimas. Pirmos tiriamosios taip pat pagerėjo veiklos apribojimai dėl emocinių sutrikimų, o antros tiriamosios – veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų, energingumas/gyvybingumas, socialinė funkcija. Nepakitę liko patiriamas skausmas ir emocinė būsena. Galima pasakyti, kad tiek abjangos masažas, tiek ergoterapija turėjo įtakos tiriamųjų fizinei būklei, savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Šie metodai labiau papildo vienas kitą, negu kažkuo skiriasi.

The aim of the research is to evaluate the impacts of occupational therapy and abhyanga massage on the quality of life and self-sufficiency of patients with rheumatic diseases. Tasks: 1. To evaluate the hand functions of patients with rheumatic diseases at the beginning of the research, after undergoing abhyanga massage and the end of the research. 2. To find out the independence of patients at the beginning of the research, after undergoing abhyanga massage and the end of the research. 3. To analyze the quality of life at the beginning of the research, after undergoing abhyanga massage and the end of the research. Methods. A qualitative research was conducted, precisely – a study of two separate cases. The study involved two women, 76 and 70 years old, belonging to the "Artritas" community in Klaipeda. The study was conducted in two institutions, at first in the school of holistic therapies, then in the community "Artritas". The study lasted 3 months, from October to December. In the school of holistic therapies, the study lasted 1.5 months, and abhyanga massage was done twice a week. One massage session was missing for about an hour. A total of 12 sessions were performed. For full-body massage, the oils were selected according to the type of body composition of the subjects, the first patient were massaged with sesame oil, and the second patient were massaged with sunflower oil. Occupational therapy sessions were also lasting for 1.5 months, taking place twice a week. A total of 12 sessions were performed. Each respondent was treated individually according to the established program, considering the impairment of hand function and independence. This program consisted of: exercises for movement amplitude training, fine motor skills and movement coordination training, exercises for strengthening muscle strength, as well as training in the principles of joint protection. Session lasted about an hour with a break for rest. Exercises that they could perform at home on their own were also recommended for each patient. During the research, none of the respondents had received additional rehabilitation procedures. Instruments used during the research: SF-36 questionnaire for the assessment of the quality of life, hand-held dynamometer for dynamic muscle strength assessment, goniometer for the evaluation of active wrist movements, manometer for fingertip strength assessment, questionnaire and semi-structured interview. The evaluation of the subjects was performed three times: during the first meeting with the patient, after undergoing abhyanga massages, and after undergoing occupational therapy sessions. The research was conducted in accordance with ethical principles. Results. The study found that the biggest difficulties that arise in patients with rheumatic diseases are in the field of self-care. The disease limits the movement of the joints and causes pain, which reduces the independence of the patients. Decreased independence negatively affects the quality of life. After undergoing abhyanga massage, a re-evaluation of the hand function indicated an improvement, except for the radial deviation of the right arm and the ulnar deviation of the left arm of the first woman. The radial deviation of the second’s woman's left arm also remained unchanged, and the total hand compression of both hands didn't change. The re-evaluation of the quality of life has shown improvements in areas such as emotional state and pain experienced for both women. After undergoing occupational therapy, a re-evaluation of the hand function indicated an improvement in all measurements. The re-evaluation of the quality of life has shown improvements in areas such as physical activity and overall health assessment. The first woman's activity limitations due to emotional disorders and the second's woman's activity limitations due to physical ailments, energy/vitality, and social function has also improved. Conclusions: 1. After undergoing abhyanga massage, the amplitude of wrist flexion and extension of the first patient’s both hands have improved. Right hand ulnar deviation and left hand radial deviation have improved too. Radial deviation of the right hand and ulnar deviation of the left hand haven’t changed. The I-II fingers, I-II-III fingers, key compression force and total hand compression of the both hands have increased. The amplitude of wrist flexion, extension and ulnar deviation of the second’s patient’s both hands have improved. Right hand radial deviation has improved too. Left hand radial deviation remained unchanged. The I-II and I-II-III fingers and key compression force of both hands have increased. The total hands compression remained unchanged. After undergoing occupational therapy, the amplitude of wrist flexion, extension, ulnar and radial deviation of the first patient’s both hands have improved even more. The I-II, I-II-III fingers, key compression force and total hand compression of the both hands have increased even more. The amplitude of wrist flexion, extension, ulnar and radial deviation of the second’s patient’s both hands have also improved. The I-II fingers, I-II- III fingers, key compression force and the total hand compression of the both hands have increased too. 2. The increased functionality of the hands affected an increased level of independence in some areas of life. 3. After undergoing abhyanga massage the quality of life of both patients has improved in areas such as emotional state and pain experienced for both women. After undergoing occupational therapy, the quality of life has shown improvements in areas such as physical activity and overall health assessment. The first patient’s activity limitations due to emotional disorders and the second's patient's activity limitations due to physical ailments, energy/vitality, and social function has also improved. It can be said that both of methods had an impact on the subjects’ physical condition, independence and quality of life. These methods are more complementary to each over than different.