The sustainable development of economic entities and its significance in reducing the impact on the environment
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2025 | 1 (45) | 5 | 15 |
Straipsnyje analizuojama aktuali šiuolaikinėje ekonomikoje ūkio subjektų tvarios veiklos problematika ir jos reikšmė mažinant neigiamą poveikį aplinkai. tvarumas šiandien yra ne tik teorinė koncepcija, bet ir praktinė įgūdžių ugdymo, žinių kūrimo ir tvarumo suvokimo priemonė. Vartotojų sąmonėjimas skatina domėjimąsi tvaria veikla ir vartojimu, kurie neatsiejami nuo atsakingo požiūrio į aplinką bei socialines problemas. Ūkio subjektams kyla tvarumo iššūkių, kaip užtikrinti veiklos tvarumą, kartu išlaikyti konkurencingumą rinkoje. Tyrimo metodika apima kiekybinius tyrimo metodus ir kokybinę dokumentų turinio bei antrinių duomenų analizę. Kokybinė tyrimo metodika pagrįsta literatūros šaltinių ir statistinių duomenų analize. Atliktas ūkio subjektų tvarumo aspektų palyginimas ir išanalizuotas inovacijų indėlis, siekiant įvertinti ūkio subjektų tvarios veiklos lygį ES šalyse. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ūkio subjektai daro didžiulį poveikį aplinkai. Jie savo veikloje dažniau taiko tvaraus vystymosi paradigmą, siekdami būti draugiškesni aplinkai. Tačiau norint užtikrinti tikrą tvarumą vien ekologiškų produktų ženklinimo nepakanka. Vartotojai dažnai skeptiškai vertina ekologiškus produktus, nes nesupranta ekologinių ženklų koncepcijos, todėl nelabai pasitiki ekologiniu ženklinimu. Nors dauguma ES ūkio subjektų stengiasi nusistatyti tvarios veiklos vystymosi tikslus, tačiau jiems įgyvendinti trūksta įgūdžių, patirties, finansinių ir vadybos priemonių. Inovacijos yra pagrindinis tvarios veiklos elementas, kuris skatina naujovišką ir tvarų verslą. Analizuojant įvairių ES šalių įmonių inovacijų rodiklius, esminiai ūkio subjektų aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, priskiriami prie inovacinių priemonių plėtros rodiklių. Tvarus ūkio subjektų veiklos vystymasis – tai kompleksinio požiūrio problematika, apimanti tiek ekonominius, tiek socialinius, tiek aplinkosauginius aspektus. Aplinkos kokybės gerinimas, energijos vartojimo ar CO2 pėdsako mažinimas labiausiai paplitę tarp ekonominių subjektų ES šalyse. Be to, ES šalys atsakingai žiūri į medžiagų ir vandens vartojimo, oro, vandens, triukšmo ir dirvožemio taršos mažinimą, nes tai ne tik gyvybiškai svarbūs, bet ir socialiai jautrūs ištekliai. Pažymėtina, kad investavimas į iškastinės energijos keitimą atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir atliekų perdirbimą tarp ūkio subjektų yra mažiau populiari priemonė, lyginant su kitomis priemonėmis, nes joms įgyvendinti reikia daugiau finansinių išteklių, o nauda turi būti abipusė – tiek įmonėms, tiek vartotojams. Taigi galima teigti, kad tvarus vystymasis šiuo metu tampa labiau praktine priemone, kai ūkio subjektai ugdosi įgūdžius, formuoja žinias, puoselėja tvarumo supratimą ir aplinkosauginį sąmoningumą. Ekonominiams subjektams kartais nebūtina keisti esamos infrastruktūros, užtenka surasti ir patobulinti silpnąsias veiklos vietas, taip didinant veiklos tvarumą. Ekologinės etiketės, nors ir svarbi tvarios rinkodaros priemonė, tačiau tai nepasiekia vartotojų ir nekeičia jų įpročių, tad švietimas tvaraus vystymosi klausimu vaidina svarbų vaidmenį didinant vartotojų informuotumą ir skatinant tvarų vartojimą. tvarumo politikos tendencijos atskleidžia, kad vertinti ūkio subjektų veiklos poveikį reikėtų atsižvelgiant į visą vertės grandinę, kuri įvertina ūkio subjektų kuriamą socialinę aplinką. ES šalys, tokios kaip suomija, Vokietija, slovėnija ir Švedija, pirmauja investicijų į inovacijas ir tvarumo priemones aspektu. tačiau ES šalims kyla iššūkių, kurie susiję su tikslų įgyvendinimo darna, ypač su didesnes įgyvendinimo sąnaudas turinčių priemonių taikymu, sistemų sudėtingumu, atsakingų institucijų dėmesio stoka ir biurokratija. Nepaisant to, inovacijos ir tvarūs įgūdžiai yra būtini, siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą.
Economic entities influence the environment significantly. Economic activity in the EU lacks skills, experience and financial and management tools. Innovation is a key element of sustainable economic activity, but economic activity needs a complex approach to cover economic, social and environmental aspects. The most common measure for environmental improvement is the reduction of energy and material consumption. This article analyses the development of economic entities using the Innovation and Small Business Act (SBA) approach. The research objective is to analyse how economic entities in EU countries develop their activities to achieve sustainability by reducing their environmental impact. A comparison of the sustainability aspects of economic entities was carried out. The contribution of innovations was analysed to assess the level of sustainability of economic entities in EU countries. The results show that the impact of the activities of economic entities needs to be assessed along the entire value chain, which assesses the social environment of economic entities. EU countries such as Finland, Germany, Slovenia and Sweden are leading the way in investing in innovation and sustainability measures. However, EU countries face challenges in implementing sustainability goals, because of the complexity of the system and a lack of attention from responsible institutions. Nevertheless, innovation is essential to reduce negative environmental impacts.