|
KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS |
DVASINIS KONSULTAVIMAS IR ASISTAVIMAS
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis/profesinė kvalifikacija
Lygmuo, pakopa
Aukštojo mokslo universitetinės studijos, Antra pakopa, magistrantūra
Priėmimo reikalavimai
Minimalus priimamųjų išsilavinimas: Aukštasis (bakalauro arba jam prilygintas)
Minimalus priimamųjų kvalifikacinis laipsnis ir(ar) profesinė kvalifikacija:
Specialieji reikalavimai priimamiesiems:
Konkrečios nuostatos dėl ankstesnio mokymosi pripažinimo(formalaus, neformalaus ir neoficialaus)
Asmenims, baigusiems, studijavusiems ar studijuojantiems Lietuvos ar kitų valstybių aukštosiose mokyklose, kurios yra pripažintos Lietuvoje nustatyta tvarka, pagal aukštojo mokslo studijų programas, ir norintiems tęsti Universitete tos pačios arba žemesnės pakopos studijas arba studijas pagal kito tipo studijų programas, gali būti įskaitomi studijų dalykai ar jų dalys, atitinkantys pasirinktosios studijų programos dalykų formaliuosius ir dalykinius reikalavimus.
Studijų programos anotacija
Absolventas turi teologinių ir psichologinių žinių, grindžiamu tikėjimu, mokslu ir krikščioniškomis vertybėmis. Geba savarankiškai gilintis į žmogaus egzistencinę problematiką mokslo ir tikėjimo dialogo kontekste; siekti dialogo tarp tikėjimo ir pasaulietiškumo; įvertinti normalią ir anomalią asmens raidą, ją sąlygojančius veiksnius, numatyti korekcijos ir kompensavimo galimybes, asmenybės augimo perspektyvas; integruoti teologijos ir psichologijos žinias, teikiant pagalbą krizę išgyvenantiems asmenims. Geba parengti individualaus ir grupinio konsultavimo programą, kurti prevencijos ir korekcijos programas; teikti dvasinę bei religinę pagalbą klientams, jų artimiesiems bei kolegoms darbuotojams; dirbti komandose, teikiančiose kompleksinę pagalbą krizių atveju. Absolventas turi dvasinio konsultavimo teologinių ir psichologinių; asmenybės formavimosi bei asmenybės raidos; psichologinių ir pastoracinių asmenybės pažinimo būdų; krizių ir dvasinių traumų įvairovės; konsultavimo proceso žinių. Geba savarankiškai gilintis į žmogaus egzistencinę problematiką mokslo ir tikėjimo dialogo kontekste; kūrybiškai siekti dialogo tarp tikėjimo ir pasaulietiškumo, palaikant tikėjimo terpės savitumą ir pagarbią nuostatą jos atžvilgiu; įvertinti normalią ir anomalią asmens raidą, ją sąlygojančius veiksnius, numatyti korekcijos ir kompensavimo galimybes, integruoti teologijos ir psichologijos žinias, teikiant pagalbą krizę išgyvenantiems asmenims. Absolventas gali profesionaliai dirbti ligoninėse, senelių namuose, psichologinės pagalbos centruose, „Caritas“organizacijose, Maltos ordino pagalbos tarnybose, arkivyskupijų ir vyskupijų šeimų centruose, bendrojo lavinimo mokyklose, akademinėje sielovadoje, jaunimo organizacijose, priklausomybės ligų gydymo įstaigose.
Numatomi studijų rezultatai
Žinios, jų taikymas
| A1 | Žino dvasinio konsultavimo teorinius teologinius ir psichologinius pagrindus bei metodologiją. |
| A2 | Žino ir supranta grupinius ir individualius asmenybės formavimosi skirtumus ir dėsningumus, religinį ir psichologinį požiūrį į asmenybės raidos įvairovę. |
| A3 | Žino ir geba interpretuoti anomalią ir normalią asmenybės raidą, asmenybės brandumo ir nebrandumo dvasinius ir psichologinius kriterijus. |
| A4 | Žino psichologinius bei pastoracinius asmenybės pažinimo būdus, jų taikymo galimybes ir ribotumus. |
| A5 | Turi įgijęs žinių apie krizių ir dvasinių traumų įvairovę (egzistencinės krizės, bendravimo, šeimos, sveikatos problemos, artimųjų netektis, priklausomybės) religiniu ir psichologiniu požiūriu. |
Gebėjimai atlikti tyrimus
| B1 | Geba savo gyvenimą ir profesinę veiklą grįsti tikėjimu, mokslu ir krikščioniškomis vertybėmis, pasirengęs kritiškai vertinti ir taikyti teorines ir praktines naujoves. |
| B2 | Geba įvertinti normalią ir anomalią asmens raidą, ją sąlygojančius veiksnius, numatyti korekcijos ir kompensavimo galimybes, asmenybės augimo perspektyvas. |
| B3 | Geba integruoti teologijos ir psichologijos žinias, teikiant pagalbą krizę išgyvenantiems asmenims; geba sisteminti ir tobulinti savo praktinius mokėjimus bei įgūdžius dvasinio konsultavimo srityje. |
| B4 | Moka atlikti savarankišką mokslinį tyrimą (suformuluoti problemą ir ją pagrįsti, pasirinkti tinkamus tyrimo metodus, atlikti tyrimą, analizuoti ir interpretuoti gautus rezultatus, nustatyti jų patikimumą, formuluoti išvadas). |
| B5 | Turi asmens pažinimo metodų (stebėjimo, pokalbio, interviu, anketavimo) praktinį įvaldymą . |
| B6 | Geba atlikti informacijos paieškas, turi komunikavimo įgūdžių; geba taikyti modernius duomenų analizės metodus, geba profesionaliai atlikti empirinių duomenų analizę ir interpretuoti tyrimų duomenis. |
Specialieji gebėjimai
| C1 | Pritaikydamas turimas žinias ir jomis remdamasis geba teikti dvasinę bei religinio turinio pagalbą klientams, jų artimiesiems bei kolegoms darbuotojams. |
| C2 | Pagal biblijinius modelius bei psichologiniu – religiniu požiūriu geba įvertinti ir spręsti dvasines krizes, kurias išgyvena žmogus ligos, mirties, skyrybų, vertybių sumaišties, priklausomybių ir kt. akivaizdoje. |
| C3 | Geba kompetentingai vykdyti konsultavimo procesą (būdai, procedūros, kontakto su klientu ypatumai, reikalavimai konsultantui, konsultavimo etikos normos), grįsdamas tikėjimu, mokslu ir krikščioniškomis vertybėmis. |
| C4 | Geba identifikuoti asmens sunkumus bei stiprybes, išskiriant psichologiniu – religiniu požiūriu jautrias problemas, nustato sunkumų lygius; geba identifikuoti patologines būsenas ir, esant reikalui, nukreipti klientą kitam specialistui. |
| C5 | Geba parengti individualaus ir grupinio konsultavimo programą, kurti prevencijos ir korekcijos programas, išlaikant tikėjimo ir mokslo dialogą. |
| C6 | Geba dirbti komandose, teikiančiose kompleksinę pagalbą krizių atveju, geba pagalbos teikimui pasitelkti savanorius, specialistus – ekspertus, religines bendruomenes. |
| C7 | Turi pagrindinių dvasinio konsultavimo įgūdžių įvaldymą: kontakto užmezgimo ir palaikymo, pokalbio struktūravimo, aktyvaus klausymosi, konsultavimo būdų ir procedūrų taikymo, savo darbo analizės ir įvertinimo. |
| C8 |
Socialiniai gebėjimai
| D1 | Geba kūrybiškai siekti dialogo tarp tikėjimo ir pasaulietiškumo, palaikant tikėjimo terpės savitumą ir pagarbią nuostatą jos atžvilgiu. |
| D2 | Gebėjimas toleruoti žmonių skirtumus, jų elgesio įvairovę, jų religinius įsitikinimus, būti pakančiu kitoniškumui, laikytis nešališkumo ir konfidencialumo principų. |
| D3 | Geba tinkamai argumentuoti, grįsti savo profesinę veiklą kiekvieno asmens vertingumo pripažinimu, optimistiniu jo galimybių vertinimu bei pozityvios raidos skatinimu, geba kritiškai analizuoti savo profesinius sprendimus ir prisiimti už juos atsakomybę. |
| D4 | Geba motyvuoti save ir kitus veiklai, dirbti ir komunikuoti komandose; geba nuolat atnaujinti savo veiklos turinį bei organizuoti šios krypties paslaugų teikimą, grindžiamą religinėmis vertybėmis. |
Asmeniniai gebėjimai
| E1 | Veikia suvokdamas moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį asmeniui, bendruomenei, visuomeninei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai. |
| E2 | Geba nuolat tobulėti ir mokytis; geba savarankiškai gilintis į žmogaus egzistencinę problematiką mokslo ir tikėjimo dialogo kontekste. |
| E3 | Geba reflektuoti savo profesinius veiksmus bei kompetencijas ir, savikritiškai jas vertinat, siekti nuolatinio tobulėjimo. |
| E4 | Geba susirasti reikalingą informaciją ir įgyti dvasinio konsultavimo teorijai ir praktikai aktualių žinių; geba strategiškai, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti ir taikyti novatoriškus sprendimus. |
Profesinės karjeros galimybės
Absolventai gali dirbti ligoninėse ir slaugos įstaigose, senelių namuose, psichologinės pagalbos centruose, „Caritas“ organizacijose, Maltos ordino pagalbos tarnybose, vyskupijų šeimų centruose, bendrojo lavinimo mokyklose, akademinėje sielovadoje, jaunimo organizacijose, priklausomybės ligų gydymo įstaigose. Baigę studijas absolventai gauna religijos mokslų magistro laipsnį, kuris jiems suteikia teisę, jeigu bazinis išsilavinimas yra pedagoginis, dirbti tikybos mokytojais mokyklose.
Aukštesnio lygmens studijų galimybės
Turi teisę stoti į trečiosios studijų pakopos studijas
Dalykų schema su kreditais
1 semestras
| Studijų dalykas | ECTS | |
|---|---|---|
| 1 | Asmens religinė raida (H000M001) | 6 |
| 2 | Santuokinio gyvenimo krizių valdymas (H000M154) | 6 |
| 3 | Kaltė ir atleidimas Biblijoje (H000M173) | 6 |
| 4 | Psichologinis dvasinis konsultavimas (H000M177) | 7 |
| 5 | Krikščioniškoji antropologija (H000M178) | 5 |
| Iš viso: | 30 |
2 semestras
| Studijų dalykas | ECTS | |
|---|---|---|
| 1 | Konsultavimo procesas (H000M101) | 6 |
| 2 | Nekrikščioniškasis dvasingumas (H000M175) | 7 |
| 3 | Dvasinių problemų sprendimai šeimoje (H000M176) | 6 |
| 4 | Krizių ir dvasinių traumų psichologija (S260M006) | 6 |
| 5 | Pasirenkamasis religijos studijų dalykas | 5 |
| Iš viso: | 30 |
3 semestras
| Studijų dalykas | ECTS | |
|---|---|---|
| 1 | Profesinė praktika (H000M027) | 10 |
| 2 | Ligonių sielovada (H000M132) | 8 |
| 3 | Religinių patirčių fenomenologija (H002M040) | 7 |
| 4 | Pasirenkamasis psichologijos studijų dalykas | 4 |
| Iš viso: | 29 |
4 semestras
| Studijų dalykas | ECTS | |
|---|---|---|
| 1 | Magistro baigiamasis darbas (H000M153) | 30 |
| Iš viso: | 30 |
Pasirenkamasis psichologijos studijų dalykas
| Studijų dalykas | ECTS | |
|---|---|---|
| 1 | Streso įveikimo technikos (S260M078) | 5 |
Pasirenkamasis religijos studijų dalykas
| Studijų dalykas | ECTS | |
|---|---|---|
| 1 | Šiuolaikinės dvasinės pagalbos formos (H000M172) | 5 |
| 2 | Gyvybės ir mirties etika (H000M174) | 5 |
| 3 | Krikščioniškoji lytiškumo etika (H000M094) | 5 |
Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka
Siekiant užtikrinti aktyvų studentų darbą per visą studijų semestrą, sugebėjimą taikyti teorines žinias praktikoje, objektyvų studijų rezultatų vertinimą, Universitete taikomas kaupiamasis vertinimas. Taikant kaupiamąjį vertinimą, studijų rezultatai įvertinami tarpiniais atsiskaitymais (testu, individualiu darbu, referatu, laboratorinio darbo gynimu ir kt.), o galutinis pažymys susumuoja tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų pažymius. Studentui neatlikus ar neatsiskaičius už semestro užduotis ir nesurinkus pereinamojo balo − nustatyto skaičiaus tarpinių atsiskaitymų minimalaus balo − neleidžiama laikyti baigiamojo egzamino.
Kiekviena studijų programa baigiama absolvento išsilavinimo įvertinimu - baigiamaisiais egzaminais ir (ar) baigiamojo darbo (projekto) gynimu.
Universitete galioja dešimtbalė vertinimo sistema. Žinios vertinamos šiais pažymiais:
| Išlaikyta, neišlaikyta | KU pažymių skalė | Apibūdinimas |
| Išlaikyta | 10 (puikiai) | Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai |
| 9 (labai gerai) | Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai | |
| 8 (gerai) | Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai | |
| 7 (vidutiniškai) | Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų | |
| 6 (patenkinamai) | Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) blogesni nei vidutiniai, yra klaidų | |
| 5 (silpnai) | Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) tenkina minimalius reikalavimus | |
| Neišlaikyta | 4, 3, 2, 1 (nepatenkinamai) | Netenkinami minimalūs reikalavimai |
Laipsnio suteikimo reikalavimai
Pirmosios pakopos studijų ir magistrantūros absolvento žinios, įgūdžiai ir gebėjimai, nurodyti studijų programos apraše, tikrinami ir vertinami viešai ginant jo baigiamąjį darbą. Pagal savo pobūdį, baigiamieji darbai gali būti moksliniai tiriamieji ir tiriamieji-taikomieji.
Studijų baigiamasis darbas yra analitinis projektas, pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais. Pirmosios pakopos studijose baigiamajam darbui atlikti ir apginti skiriama ne mažiau kaip 12 kreditų, magistrantūroje − 30 kreditų, kai studijų programos apimtis 120 kreditų, arba 24 kreditai, kai studijų programos apimtis 90 kreditų.
Baigiamuoju darbu bei jo gynimu studentas turi parodyti savo kūrybingumą, gebėjimą kritiškai vertinti teorines ir praktines naujoves bei kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties tyrimus ir gautus rezultatus, socialinės bei komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių galimybių išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir kvalifikuotos jų analizės įgūdžius, skaičiuojamųjų metodų ir specializuotos programinės įrangos bei bendrosios paskirties informacinių technologijų naudojimo įgūdžius bei gebėjimą aiškiai ir teisingai raštu bei žodžiu pateikti savo atliktų tyrimų rezultatus ir(ar) sukurtą produktą įvairioms klausytojų auditorijoms.
Baigiamasis darbas ginamas viešame rektoriaus įsakymu sudarytos studijų krypties kvalifikacijos komisijos posėdyje. Visi viešojo gynimo posėdyje dalyvaujantys kvalifikacijos komisijos nariai dviem dešimtbalės skalės pažymiais įvertina studento baigiamąjį darbą ir jo gynimą. Gynimo pažymio svertinis koeficientas - iki 0,2. Galutinis pažymys apskaičiuojamas kaip posėdyje dalyvavusių kvalifikacijos komisijos narių pateiktų pažymių aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus.
Studijų programos formos
ištęstinės
nuolatinės
Studijų programos koordinatorius ir rengiantis fakultetas
prof. dr. Arvydas Ramonas
Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centras