NACIONALINIS SAUGUMAS

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis/profesinė kvalifikacija

Lygmuo, pakopa

Aukštojo mokslo universitetinės studijos, Antra pakopa, magistrantūra

Priėmimo reikalavimai

Minimalus priimamųjų išsilavinimas: Aukštasis (bakalauro arba jam prilygintas)
Minimalus priimamųjų kvalifikacinis laipsnis ir(ar) profesinė kvalifikacija:
Specialieji reikalavimai priimamiesiems:

Konkrečios nuostatos dėl ankstesnio mokymosi pripažinimo(formalaus, neformalaus ir neoficialaus)

Asmenims, baigusiems, studijavusiems ar studijuojantiems Lietuvos ar kitų valstybių aukštosiose mokyklose, kurios yra pripažintos Lietuvoje nustatyta tvarka, pagal aukštojo mokslo studijų programas, ir norintiems tęsti Universitete tos pačios arba žemesnės pakopos studijas arba studijas pagal kito tipo studijų programas, gali būti įskaitomi studijų dalykai ar jų dalys, atitinkantys pasirinktosios studijų programos dalykų formaliuosius ir dalykinius reikalavimus.

Studijų programos anotacija

Absolventai turi žinių apie nacionalinio saugumo dimensijas, kompleksiškumą, grėsmių prevencijos būdus, strateginius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslus regioninio ir globalinio saugumo sistemoje; geba savarankiškai taikyti teorines politinės analizės prieigas saugumo tyrimuose, vertinti didžiųjų ir mažųjų valstybių nacionalinių interesų sąveikas, formuluoti viešojo saugumo problemų sprendimus, puoselėti pilietiškumą, demokratinio dalyvavimo vertybes. Absolventai turi žinių apie nacionalinio saugumo dimensijas, kompleksiškumą, grėsmių prevencijos būdus, strateginius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslus regioninio ir globalinio saugumo sistemoje; geba savarankiškai taikyti teorines politinės analizės prieigas saugumo tyrimuose; ekspertuoti didžiųjų ir mažųjų valstybių nacionalinių interesų sąveikas, formuluoti viešojo saugumo problemų sprendimus, puoselėti pilietiškumą, demokratinio dalyvavimo vertybes. Turi teisę stoti į trečiosios pakopos studijas. Gali dirbti saugumo politikos ekspertais, konsultantais, patarėjais, projektų administratoriais regioninio, tarptautinio saugumo organizacijų (ES, ESBO, NATO, UNIPOL, EUPOL) padaliniuose, jų atstovybėse Lietuvoje ir užsienyje; Lietuvos įvairių lygių politinių institucijų (Seimo, ministerijų, savivaldybių) departamentuose, nevyriausybinėse organizacijose, teikiančiose edukacines pilietiškumo ugdymo ir viešojo saugumo paslaugas.

Numatomi studijų rezultatai

Žinios, jų taikymas

A1	Žino apie istorinį ir kultūrinį tautinių bendruomenių, etninių grupių identifikacijos vaidmenį socialinio - ekonominio, politinio, kultūrinio – informacinio ir kt. saugumo dimensijose; supranta vidaus ir išorės politinės elgsenos ypatybes skirtingo lygio visuomenių, teritorinių – tautinių darinių, kultūrinių bendruomenių interesų, siekių bei vertybių realizavime
A2	Žino klasikinės (Naujųjų laikų) ir modernios valstybės institucinę sandarą bei sisteminę-funkcinę misiją valdžios ir visuomenės/tautos santykiuose. Suvokia tautos ir visuomenės išlikimo ir stabilaus saugumo idealus, vertybes, imperatyvus, gilinant šiuolaikinės teisinės valstybės institucinį-struktūrinį modernizavimą
A3	Žino ir išmano apie nacionalinės ir tarptautinės integracijos procesus, sankirtas ir fragmentacijas pasaulio regionų ir valstybių grupių lygmenyse; Lietuvos nacionalinio ir regioninio saugumo tapsmo etapus, turinį bei statusą europinės valstybinės-politinės konsolidacijos formavime
A4	Žino ir išmano apie kompleksinį nacionalinio saugumo pobūdį bei jo organišką ryšį su tarptautinio stabilumo tradicija ir imperatyvais, gilinant regioninio saugumo sistemą globalinio valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo kontekstuose

Gebėjimai atlikti tyrimus

B1	Geba taikyti teorines ir metodologines viešosios politikos prieigas, institucinės analizės ir sprendimo procedūras, nuosekliai laikytis mokslinių tyrimų etikos normų ir vertybių.
B2	Geba lavinti strateginės įžvalgos kompetencijas, vertinant lokalinius-teritorinius ir supranacionalinius-regioninius globalinių projektų prioritetus ir kordinuojamojo-kooperatyvaus tarpvalstybinio vystymosi impulsus
B3	Geba taikyti teoriniuose ir praktiniuose tyrimuose modernias socialines technologijas, metodus bei informacinio konstravimo blokus ir komponentus.
B4	Geba tarpdiscipliniuose tyrimuose derinti skirtingų sričių – politinę, socialinę, ekonominę, teisinę ir kt. – informaciją ir efektyviai ją taikyti nacionalinio ir tarptautinio saugumo studijose.

Specialieji gebėjimai

C1	Geba formuoti ir struktūruoti politinių-administracinių ir socialinių-ekonominių institucijų santykių ir sąveikų modelius, visuomeninio saugumo kompetencijų alternatyvas horizontalaus ir vertikalaus organizacinio pavaldumo lygiuose, formuluojant ir programuojant valstybinio ir visuomeninio saugumo problemų sprendimus.
C2	Geba projektuoti ir konstruoti didžiųjų ir mažųjų valstybių nacionalinių interesų realizavimo strategijas skirtingo lygio (regioninėse, globaliose) praktikose.
C3	Geba ekspertuoti ir lyginti atviros tarptautinės bendruomenės vaizdinius globalinės pilietinės visuomenės tapsme, brandinant valstybių pilietiškumo ir demokratijos kokybę bendravalstybinio saugumo politikos stiprinime.

Socialiniai gebėjimai

D1	Geba realizuoti valstybių tarpusavio koordinacijos, kooperacijos ir integracinių saugumo užtikrinimo ir palaikymo projektų konceptualią ir taikomąją sintezę, ugdant grupinio ekspertinio darbo įgūdžius, gilinant individualaus darbo ir lyderystės potencijas saugumo studijose.
D2	Geba gilinti viešųjų komunikacijų įgūdžius, formuojant tautinių, regioninių ir globalinių sąveikų ir jų problemų konceptualinę refleksiją ir globalaus demokratinio dalyvavimo diskursą.
D3	Geba praktiškai naudotis, plėsti, gilinti ir atnaujinti įgytų žinių gebėjimų arsenalą bei organizacinių-struktūrinių tyrimų tematiką nacionalinio saugumo socialinio turinio, pilietinės mobilizacijos ir patriotinės idėjinės socializacijos sisteminį vientisumą.

Asmeniniai gebėjimai

E1	Geba puoselėti ir lavinti metodinį ir taikomąjį vertybių, įtvirtinančių tolerancijos, dialogo ir taikos kultūros tarp tautų bei demokratinio konsensuso tarpvalstybiniuose santykiuose plėtrą, potencialą.
E2	Geba apibendrinti atliekamus veiklos studijinius ir edukacinius-akademinius elementus bei transliuoti įgytas dalykines žinias, įsisavintus gebėjimus profesinėje veikloje bei viešosiose ir tikslinėse auditorijose.
E3	Geba užtikrinti pastovų ir tęstinį informacinės bazės atnaujinimą, iniciatyvas gilinant ir plečiant saugumo studijų bei tyrimų informacinį-komunikacinį potencialą.

Profesinės karjeros galimybės

Absolventai galės dirbti saugumo politikos ekspertais, konsultantais, patarėjais, projektų rengėjais ir vykdytojais:
1) regioninio, tarptautinio saugumo organizacijų (ES, ESBO, NATO, UNIPOL, EUPOL) padaliniuose, jų atstovybėse Lietuvoje ir užsienyje;
2) įvairių lygių Lietuvos politinėse institucijose: Seimo, ministerijų, savivaldybių departamentuose;
3) nevyriausybinėse organizacijose, teikiančiose edukacines pilietiškumo ugdymo ir viešojo saugumo paslaugas.

Aukštesnio lygmens studijų galimybės

Turi teisę stoti į trečiosios studijų pakopos studijas

Dalykų schema su kreditais

1 semestras

	Studijų dalykas	ECTS
1	Nacionalinio saugumo istorija ir teorija (S170M022)	6
2	Vidinio saugumo politika (S170M023)	6
3	Tarptautinė humanitarinė teisė (S170M025)	6
4	Europos geopolitika (S170M034)	6
5	Krizių valdysena (S170M044)	6
	Iš viso:	30

2 semestras

	Studijų dalykas	ECTS
1	Mokslinis darbas (seminaras) (S000M050)	6
2	ES užsienio ir saugumo politika (S170M006)	6
3	Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategijos (S170M029)	6
4	Informaciniai karai ir informacinis saugumas (S170M030)	6
5	Pasirenkamas dalykas	6
	Iš viso:	30

3 semestras

	Studijų dalykas	ECTS
1	Magistro baigiamasis darbas (S170M039)	30
	Iš viso:	30

Pasirenkamas dalykas

	Studijų dalykas	ECTS
1	Saugumo politikos transnacionalizacija (S170M028)	6
2	Šiuolaikinis nacionalizmas Europoje (S000M038)	6

Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka

Siekiant užtikrinti aktyvų studentų darbą per visą studijų semestrą, sugebėjimą taikyti teorines žinias praktikoje, objektyvų studijų rezultatų vertinimą, Universitete taikomas kaupiamasis vertinimas. Taikant kaupiamąjį vertinimą, studijų rezultatai įvertinami tarpiniais atsiskaitymais (testu, individualiu darbu, referatu, laboratorinio darbo gynimu ir kt.), o galutinis pažymys susumuoja tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų pažymius. Studentui neatlikus ar neatsiskaičius už semestro užduotis ir nesurinkus pereinamojo balo − nustatyto skaičiaus tarpinių atsiskaitymų minimalaus balo − neleidžiama laikyti baigiamojo egzamino.

Kiekviena studijų programa baigiama absolvento išsilavinimo įvertinimu - baigiamaisiais egzaminais ir (ar) baigiamojo darbo (projekto) gynimu.

Universitete galioja dešimtbalė vertinimo sistema. Žinios vertinamos šiais pažymiais:

Išlaikyta, neišlaikyta	KU pažymių skalė	Apibūdinimas
Išlaikyta	10 (puikiai)	Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai
	9 (labai gerai)	Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai
	8 (gerai)	Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai
	7 (vidutiniškai)	Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų
	6 (patenkinamai)	Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) blogesni nei vidutiniai, yra klaidų
	5 (silpnai)	Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) tenkina minimalius reikalavimus
Neišlaikyta	4, 3, 2, 1 (nepatenkinamai)	Netenkinami minimalūs reikalavimai

Laipsnio suteikimo reikalavimai

Pirmosios pakopos studijų ir magistrantūros absolvento žinios, įgūdžiai ir gebėjimai, nurodyti studijų programos apraše, tikrinami ir vertinami viešai ginant jo baigiamąjį darbą. Pagal savo pobūdį, baigiamieji darbai gali būti moksliniai tiriamieji ir tiriamieji-taikomieji.

Studijų baigiamasis darbas yra analitinis projektas, pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais. Pirmosios pakopos studijose baigiamajam darbui atlikti ir apginti skiriama ne mažiau kaip 12 kreditų, magistrantūroje − 30 kreditų, kai studijų programos apimtis 120 kreditų, arba 24 kreditai, kai studijų programos apimtis 90 kreditų.

Baigiamuoju darbu bei jo gynimu studentas turi parodyti savo kūrybingumą, gebėjimą kritiškai vertinti teorines ir praktines naujoves bei kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties tyrimus ir gautus rezultatus, socialinės bei komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių galimybių išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir kvalifikuotos jų analizės įgūdžius, skaičiuojamųjų metodų ir specializuotos programinės įrangos bei bendrosios paskirties informacinių technologijų naudojimo įgūdžius bei gebėjimą aiškiai ir teisingai raštu bei žodžiu pateikti savo atliktų tyrimų rezultatus ir(ar) sukurtą produktą įvairioms klausytojų auditorijoms.

Baigiamasis darbas ginamas viešame rektoriaus įsakymu sudarytos studijų krypties kvalifikacijos komisijos posėdyje. Visi viešojo gynimo posėdyje dalyvaujantys kvalifikacijos komisijos nariai dviem dešimtbalės skalės pažymiais įvertina studento baigiamąjį darbą ir jo gynimą. Gynimo pažymio svertinis koeficientas - iki 0,2. Galutinis pažymys apskaičiuojamas kaip posėdyje dalyvavusių kvalifikacijos komisijos narių pateiktų pažymių aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus.

Studijų programos formos

nuolatinės

Studijų programos koordinatorius ir rengiantis fakultetas

dr. Jaroslav Dvorak

Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedra