|
KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS |
ŠVIETIMO VADYBA
Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis/profesinė kvalifikacija
Lygmuo, pakopa
Aukštojo mokslo universitetinės studijos, Antra pakopa, magistrantūra
Priėmimo reikalavimai
Minimalus priimamųjų išsilavinimas: Aukštasis (bakalauro arba jam prilygintas)
Minimalus priimamųjų kvalifikacinis laipsnis ir(ar) profesinė kvalifikacija:
Specialieji reikalavimai priimamiesiems:
Konkrečios nuostatos dėl ankstesnio mokymosi pripažinimo(formalaus, neformalaus ir neoficialaus)
Asmenims, baigusiems, studijavusiems ar studijuojantiems Lietuvos ar kitų valstybių aukštosiose mokyklose, kurios yra pripažintos Lietuvoje nustatyta tvarka, pagal aukštojo mokslo studijų programas, ir norintiems tęsti Universitete tos pačios arba žemesnės pakopos studijas arba studijas pagal kito tipo studijų programas, gali būti įskaitomi studijų dalykai ar jų dalys, atitinkantys pasirinktosios studijų programos dalykų formaliuosius ir dalykinius reikalavimus.
Studijų programos anotacija
Absolventas geba profesionaliai vadovauti švietimo įstaigai, suburti besimokančią bendruomenę įgalinant jos narių lyderystę; projektuoti ir vykdyti švietimo vadybos reiškinių tyrimus; sistemiškai ir kritiškai analizuoti, vertinti įstaigos veiklos rezultatus ugdymo proceso, strateginio vystymo ir kitose srityse; jungiant tarpdalykines ugdymo mokslų, filosofijos, sociologijos ir vadybines žinias su švietimo politikos sprendimais valdyti sudėtingas ugdymo situacijas, spręsti problemas, diegti naujoves. Studijų metu magistrantai turi galimybę dalyvauti 1-2 savaičių trumpo mobilumo stažuotėje užsienyje. Išvykų į Lietuvos švietimo įstaigas metu, pagal pasirinktą įstaigos tipą, studentai turimas teorines žinias apie švietimo sistemos funkcionavimą, švietimo įstaigų vadybos aspektus, turi galimybę pritaikyti praktikoje ir taip tobulinti savo vadybinę kompetenciją. Praktikos metu studentai analizuoja švietimo įstaigų vadybinės veiklos aspektus, susipažįsta su organizacijos struktūrą, procesais ir ištekliais, išsiaiškina kaip įstaigoje yra inicijuojamas sprendimų priėmimas, kokiais duomenimis remiamasi, kokie metodai yra taikomi. Taigi švietimo vadybos magistrantūros studijų programos absolventai studijų metu įgyja kompetencijų, kurios reikalingos sudėtingai vadybinei veiklai vykdyti švietimo įstaigoje.
Numatomi studijų rezultatai
Žinios, jų taikymas
| A1 | Gebės spręsti švietimo vadybos uždavinius kasdienėje, naujoje ar nežinomoje aplinkoje remdamasis fundamentinėmis ir taikomosiomis vadybinės veiklos švietimo įstaigoje žiniomis. |
| A2 | Gebės analizuoti švietimo politinį, teisinį, filosofinį, sociologinį, vadybinį kontekstus ir pasitelkus mokslinių tyrimų rezultatus diegti bei įvertinti švietimo ir ugdymo(si) naujovių poveikį visuomenei. |
| A3 | Gebės analizuoti ir spręsti švietimo vadybos problemas integruojant kelių sričių žinias ir kritiškai vertinant sprendimų rezultatus. |
Gebėjimai atlikti tyrimus
| B1 | Gebės projektuoti kompleksinius ir /ar kelias dalykines sritis integruojančius švietimo vadybos reiškinių tyrimus. |
| B2 | Gebės vykdyti švietimo vadybos reiškinių tyrimus, rinkti reikiamą empirinę informaciją, pasirinkti tinkamus duomenų analizės metodus, sisteminti ir kritiškai vertinti duomenis bei rezultatus. |
| B3 | Gebės remiantis tyrimų rezultatais ir išvadomis rengti rekomendacijas švietimo politikams, administratoriams, bendruomenei, inicijuoti diskusijas ir pokyčius švietimo ir ugdymo praktikoje. |
Specialieji gebėjimai
| C1 | Gebės analizuoti ir vertinti tarpusavyje sąveikaujančius bei kintančius politinius/ teisinio reguliavimo veiksnius, darančius įtaką švietimo sistemos funkcionavimui, atsižvelgiant į skirtingus švietimo sistemos lygius, tipus, tikslus ir švietimo politikos kontekstus. (K2) |
| C2 | Gebės sistemiškai ir kritiškai analizuoti vadybinės veiklos problemas ugdymo turinio, proceso, švietimo organizacijos strateginio vystymo srityse, jungiant tarpdalykines žinias, su švietimo politikos sprendimais, sudėtingų ugdymo situacijų valdymu, problemų sprendimu ir (ar) naujovių diegimu. (K2 ir K3) |
| C3 | Gebės kurti, vertinti ir tobulinti ugdymo(si) aplinkas ir programas, pripažįstant ugdytinių įvairovę, ugdymo(si) proceso dalyvių vaidmenų skirtybes ir šio proceso kompleksiškumą. (K1) |
| C4 | Gebės kurti besimokančią organizaciją įgalinant bendruomenės narių lyderystę, tikslingai planuoti savo ir darbuotojų profesinį tobulėjimą.(K1 ir K4) |
Socialiniai gebėjimai
| D1 | Gebės vadovauti tarpdalykinei grupei ir /ar tarptautinei komandai ir prisiimti atsakomybę už savo bei komandos narių veiklos kokybę. |
| D2 | Gebės vadovautis profesine etika, laikytis sisteminio ir daugiakultūrio požiūrio kuriant tvarią visuomenę. |
| D3 | Gebės pristatyti idėją ar nuomonę, argumentuoti sprendimą ar tyrimo rezultatus sakytine ir rašytine forma specialistų ir ne specialistų auditorijai, apie tai aktyviai diskutuoti, atskleisti priežastinius ryšius ir pateikti argumentus. |
Asmeniniai gebėjimai
| E1 | Gebės sistemiškai mąstyti, priimti inovatyvius sprendimus ir nuolat mokytis siekiant visuomenės ir švietimo kaitos. |
| E2 | Gebės pažinti save, kritiškai reflektuoti savo veiklą, stiprinti savo emocinę kompetenciją. |
| E3 | Gebės konstruktyviai valdyti sudėtingas situacijas bei stresą, savo pavyzdžiu įkvepiant kitus. |
| E4 | Gebės būti atviras, lankstus ir kritiškas įvairiuose švietimo ir ugdymo kontekstuose. |
Profesinės karjeros galimybės
Dirbti švietimo įstaigų vadovais.
Aukštesnio lygmens studijų galimybės
Turi teisę stoti į trečiosios studijų pakopos studijas
Dalykų schema su kreditais
1 semestras
| Studijų dalykas | ECTS | |
|---|---|---|
| 1 | Švietimo vadybos teorijos (S000M381) | 6 |
| 2 | Ugdymo filosofija (S000M447) | 6 |
| 3 | Edukologijos tyrimų metodologija (S000M461) | 6 |
| 4 | Švietimo politika ir švietimo įstaigų administravimas (S000M486) | 6 |
| 5 | Lyderystė mokyklos kaitai (S189M038) | 6 |
| Iš viso: | 30 |
2 semestras
| Studijų dalykas | ECTS | |
|---|---|---|
| 1 | Ugdymo sociologija (S000M039) | 6 |
| 2 | Švietimo kokybė ir vertinimas (S000M443) | 6 |
| 3 | Lyderystė ugdymui ir mokymuisi (S000M481) | 6 |
| 4 | Duomenų rinkimas ir analizė (S000M488) | 6 |
| 5 | Švietimo įstaigos kasdienio gyvenimo valdymas (S000M491) | 6 |
| Iš viso: | 30 |
3 semestras
| Studijų dalykas | ECTS | |
|---|---|---|
| 1 | Baigiamasis magistro darbas (S000M408) | 30 |
| Iš viso: | 30 |
Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka
Siekiant užtikrinti aktyvų studentų darbą per visą studijų semestrą, sugebėjimą taikyti teorines žinias praktikoje, objektyvų studijų rezultatų vertinimą, Universitete taikomas kaupiamasis vertinimas. Taikant kaupiamąjį vertinimą, studijų rezultatai įvertinami tarpiniais atsiskaitymais (testu, individualiu darbu, referatu, laboratorinio darbo gynimu ir kt.), o galutinis pažymys susumuoja tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų pažymius. Studentui neatlikus ar neatsiskaičius už semestro užduotis ir nesurinkus pereinamojo balo − nustatyto skaičiaus tarpinių atsiskaitymų minimalaus balo − neleidžiama laikyti baigiamojo egzamino.
Kiekviena studijų programa baigiama absolvento išsilavinimo įvertinimu - baigiamaisiais egzaminais ir (ar) baigiamojo darbo (projekto) gynimu.
Universitete galioja dešimtbalė vertinimo sistema. Žinios vertinamos šiais pažymiais:
| Išlaikyta, neišlaikyta | KU pažymių skalė | Apibūdinimas |
| Išlaikyta | 10 (puikiai) | Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai |
| 9 (labai gerai) | Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai | |
| 8 (gerai) | Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai | |
| 7 (vidutiniškai) | Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų | |
| 6 (patenkinamai) | Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) blogesni nei vidutiniai, yra klaidų | |
| 5 (silpnai) | Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) tenkina minimalius reikalavimus | |
| Neišlaikyta | 4, 3, 2, 1 (nepatenkinamai) | Netenkinami minimalūs reikalavimai |
Laipsnio suteikimo reikalavimai
Pirmosios pakopos studijų ir magistrantūros absolvento žinios, įgūdžiai ir gebėjimai, nurodyti studijų programos apraše, tikrinami ir vertinami viešai ginant jo baigiamąjį darbą. Pagal savo pobūdį, baigiamieji darbai gali būti moksliniai tiriamieji ir tiriamieji-taikomieji.
Studijų baigiamasis darbas yra analitinis projektas, pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais. Pirmosios pakopos studijose baigiamajam darbui atlikti ir apginti skiriama ne mažiau kaip 12 kreditų, magistrantūroje − 30 kreditų, kai studijų programos apimtis 120 kreditų, arba 24 kreditai, kai studijų programos apimtis 90 kreditų.
Baigiamuoju darbu bei jo gynimu studentas turi parodyti savo kūrybingumą, gebėjimą kritiškai vertinti teorines ir praktines naujoves bei kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties tyrimus ir gautus rezultatus, socialinės bei komercinės aplinkos, teisės aktų ir finansinių galimybių išmanymą, informacijos šaltinių paieškos ir kvalifikuotos jų analizės įgūdžius, skaičiuojamųjų metodų ir specializuotos programinės įrangos bei bendrosios paskirties informacinių technologijų naudojimo įgūdžius bei gebėjimą aiškiai ir teisingai raštu bei žodžiu pateikti savo atliktų tyrimų rezultatus ir(ar) sukurtą produktą įvairioms klausytojų auditorijoms.
Baigiamasis darbas ginamas viešame rektoriaus įsakymu sudarytos studijų krypties kvalifikacijos komisijos posėdyje. Visi viešojo gynimo posėdyje dalyvaujantys kvalifikacijos komisijos nariai dviem dešimtbalės skalės pažymiais įvertina studento baigiamąjį darbą ir jo gynimą. Gynimo pažymio svertinis koeficientas - iki 0,2. Galutinis pažymys apskaičiuojamas kaip posėdyje dalyvavusių kvalifikacijos komisijos narių pateiktų pažymių aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus.
Studijų programos formos
ištęstinės
nuolatinės
Studijų programos koordinatorius ir rengiantis fakultetas
doc. dr. Rasa Braslauskienė
Pedagogikos katedra