Jūrinė pramonė Europoje yra sukūrusi beveik 4,5 mln. darbo vietų, o jos metinė apyvarta siekia 670 mlrd. eurų. Lietuvos uostamiestis turi ambicingą siekį tapti mėlynosios ekonomikos epicentru.
Diskusijai, kaip pasiekti užsibrėžtą tikslą, Klaipėdoje, Kultūros fabrike, surengtoje konferencijoje „Klaipėda Manifesto“ rugsėjo 15-16 d. būrėsi politikos formuotojai, verslo atstovai, mokslininkai, akademikai ir žmonės, besidomintys mėlynąja ekonomika. Pranešėjai vieningai sutarė, kad kaip niekad svarbu skatinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą.
Daug dėmesio skirta atsinaujinančios energetikos temai – vėjo parkų vystymas jūroje yra vienas Europos Sąjungos (ES) prioritetų. Tai būdas mažinti šalių priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir skatinti švarius energijos gamybos būdus.
Išsamiai aptartos ir kitos glaudžiai su mėlynuoju proveržiu susijusios temos: kibernetinis saugumas, skaitmenizacija ir jūrinės technologijos, jūriniai startuoliai, investicijos regione, jūros gėrybių gamyba ir prekyba.
„Klaipėda Manifesto“ konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad didžiulį potencialą vystant jūrinę pramonę turi tu ne tik Klaipėda ir čia veikiantys verslai. Jūrinės valstybės statusas atveria naujus verslo, inovacijų ir tyrimų galimybes visos Lietuvos ir įvairiausių sektorių atstovams.
Žaliojo kurso dalis
Mėlynosios ekonomikos vystymas yra vienas pagrindinių Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos „Klaipėda 2030“ prioritetų.
„Klaipėda Manifesto“ yra žinutė, kad mes esame ištikimi vertybėms, dėl kurių susitarėme dar 2018 metais. Per pastaruosius penkerius metus, net per pastaruosius penkis mėnesius pasaulis pasikeitė dramatiškai. Kitais metais pasikeis ir Klaipėdos valdžia, bet tikiu, kad laikysimės to paties kurso ir tų pačių vertybių. Tam kad „Klaipėda Manifesto“ nebūtų tik žinutė, turime imtis veiksmų“, – konferencijos svečius sveikimo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad mėlynosios ekonomikos vystymas yra neatsiejama ES žaliojo kurso dalis.
„Tai yra išskirtinė ūkio šaka. Mes esame priklausomi nuo vandenynų ir jūrų. Ši priklausomybė reiškia ir didelę atsakomybę,“ – sakė jis.
V. Sinkevičius pabrėžė, kad dėmesys vandenynams ir jūrai svarbus ne tik kovojant su klimato kaita, bet ir prisitaikant prie dabartinio geopolitinio klimato. Pavyzdžiui, siekiant tapti mažiau priklausomais nuo Rusijos ir skatinti žaliąją energiją, tiek Briuselis, tiek ir vietos valdžia remia susitarimus vystyti vėjo jėgainių parkus jūrose.
Bendradarbiavimo stiprinimas regione svarbus ne tik siekiant užtikrinti tvarų sektoriaus vystymą ir padedant Klaipėdai įgyvendinti savo viziją tapti mėlynojo proveržio sostine.
„Svarbu parodyti, kad mes esame susivieniję šioje naujoje geopolitinėje realybėje“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Norvegijos ambasadorius Lietuvai ir Baltarusijai Ole T. Horpestad išskyrė dviejų šalių bendradarbiavimo ir alternatyvių partnerysčių poreikį. Europai siekiant energetinės nepriklausomybės, Norvegijos gamtinių dujų tiekimas Europai įgyja vis didesnę reikšmę. Tinkamas vandenynų išteklių panaudojimas yra svarbus ne tik regiono klestėjimui, bet ir, pavyzdžiui, maisto trūkumo problemos visame pasaulyje sprendimui.
Europos dėmesys
2021 metais Europos Komisija (EK) išleido komunikatą, pabrėžiantį, kad mėlynoji ekonomika gali tapti idėjų ir inovacijų terpe bei prisidėti prie planetos saugojimo ateities kartoms.
Vasarį Ukrainoje prasidėjęs karas, kaip ir COVID–19 pandemija, pasėjo nerimą, kad ambicingus ES žaliosios energetikos planus, tokius kaip palaipsnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kieko mažinimą, teks padėti į šalį. Tačiau, EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos teigimu, Rusijos agresija Ukrainoje tik sustiprino ES ryžtą laikytis žaliojo kurso.
„Dabar mes netgi kalbame apie dar ambicingesnius žaliosios energetikos planus“, – sakė M. Vaščega. Vėjo energetikos jūroje plėtra turėtų vykti sparčiau, ES valstybėms narėms jau pradėjus dairytis jėgainėms tinkamų vietų.
Be to, pabrėžė jis, nemaža dalis ES 750 mlrd. eurų fondo, įsteigto ekonomikos gaivinimui koronaviruso protrūkio metu, skirta atsinaujinančios energetikos projektams.
„Kiekvienos krizės metu atsiranda balsų, sakančių, kad dabar yra ne laikas laikytis žaliojo kurso ir investuoti. Džiaugiuosi, kad Europos Sąjungai pavyko susitelkti“.
M. Vaščega pabrėžė, kad karas Ukrainoje kaip tik lėmė didesnį ES dėmesį vėjo, saulės energetikai. Šią savaitę paskelbta ir 3 mlrd. eurų vandenilio banko iniciatyva, skirta mažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro didinant atsinaujinančio vandenilio gamybą Europoje.
Klaipėda yra puikus pavyzdys, kaip siekti ambicingų tikslų, mažinti energetinę priklausomybę ir vystyti žaliąją energetiką. 2015 metais Klaipėdoje prisišvartavęs „Independence“ terminalas prisidėjo prie stiprios suskystintų gamtinių dujų specialistų bendruomenės kūrimo ir padėjo pamatus Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Be to, jau kitais metais vyks tarptautinis aukcionas vėjo jėgainių jūroje statytojui pasirinkti – Baltijos jūroje rengiamasi statyti 700 MW vėjo jėgainių parką.
Galimybės visiems
Mėlynosios ekonomikos vystymas atveria daug naujų horizontų. Gilias tradicijas jau turinčios įmonės turi progą diegti inovacijas procesų efektyvumo didinimui, pritaikyti modernias technologijas laivų statybai ar uosto valymui, akvakultūros sektoriaus vystymui ar mėlynųjų biotechnologijų tyrinėjimui.
Jūrinei ekonomikai reikia įvairių sričių specialistų, tarp jų – ir kibernetinio saugumo. „Tai nėra vien tik technologijų, bet ir verslo, žmonių ir saugumo klausimas“, – pabrėžė kibernetinio saugumo kompanijos „Cybint Solutions“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Roy Zur. Uostai ir laivai dažnai priskiriami kritinei infrastruktūrai, nuo kurių priklauso ne tik verslo (ne)sėkmė, bet ir šalies saugumas – specialistai saugo ne tik informacines, bet ir operacines technologijas, ir tai yra sudėtingas iššūkis.
Diskusijos apie kibernetinį saugumą dalyviai prisiminė 2017 metus, kai Danijos laivybos milžinė „Maersk“ patyrė vadinamąją ransomware ataką – tokio išpuolio metu kibernetiniai nusikaltėliai įsilaužia į instituciją, užšifruoja duomenis ir reikalauja dažnai ir milijonų siekiančios išpirkos mainais į duomenis atkuriantį šifro raktą. Tokia ataka gali sužlugdyti įmonę ir netgi turėti socialinių, ekonominių ir politinių pasekmių, todėl kibernetinė sauga ir mėlynojoje ekonomikoje vaidina itin svarbią rolę.
Vienas „Klaipėda Manifesto“ tikslų buvo atskleisti Klaipėdos potencialą Norvegijos verslo atstovams bei atkreipti Lietuvos verslininkų, ypač startuolių, dėmesį į jūrinę industriją.
Ateitis, ambicijos, tvarumas, potencialas, inovacijos, bendradarbiavimas – taip mėlynąją ekonomiką vienu žodžiu apibūdino konferencijos dalyviai.
Pranešimus konferencijoje skaitė ir savo tyrimų sritis pristatė KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto vyresn. mokslo darbuotoja, Atžalinės įmonės MB "Inobiostar" įkūrėja dr. Tatjana Paulauskienė bei Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas, mokslo darbuotojas dr. Nerijus Nika.
Konferenciją organizavo „Klaipėda ID“ ir Norvegijos ambasada Lietuvoje kartu su partneriais: Klaipėdos universitetu, asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, Lietuvos-Norvegijos ir Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmais bei „Shipping & Offshore Network“ Osle.
Renginį finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė, Norvegijos ambasada Lietuvoje ir „EEA and Norway Grants“. Renginį rėmė Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, „Höegh LNG“ ir „Nordnix“, pagrindinis rėmėjas – „RWE Renewables“.
