Trečius metus šią teritoriją tyrinėjanti archeologės dr. Raimondos Nabažaitės komanda šiemet čia dar turi rūpestį – iškelti ir atiduoti konservavimui teritorijoje aptiktą, spėjama, XVI-XVII-ojo amžiaus šulinį, kuris vėliau turėtų tapti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus eksponatu. Įdomu tai, kad rastas šulinys iki šių dienų išsaugojo net du kibirus ir vyriško bato padą. Šulinį iškėlus visi per pastarųjų trejų metų kasinėjimus atidengti buvusios Šv. Jono bažnyčios elementai bus dengiami ir vėl paslėpti po grunto sluoksniu.
Dr. Raimonda Nabažaitė sako, jog per trejus metus ištyrinėta vos trečdalis buvusios bažnyčios teritorijos, joje aptikta tūkstančiai radinių. Praėjusiais metais iš čia iškelti ir antropologiniams tyrimams perduoti 61 žmogaus palaikai, šiemet senųjų klaipėdiečių palaikų nerasta. Archeologai daro išvadą, jog tai dėl to, kad vakarinėje bažnyčios dalyje būta įėjimo į statinį ir žmonės čia nebuvo laidojami.
Iš šiemečių radinių archeologų komandos vadovė išskiria aptiktos plokštės fragmentą su įrašais. Ant radinio matyti lotyniški įrašai „Redern“, „Gubern“, „Cap“, leidžiantys daryti prielaidą, jog ši epitafinė arba antkapinė plokštė skirta Klaipėdos tvirtovės gubernatoriui ir komendantui Adamui Valentinui von Redernui. Jis gimė 1589, mirė 1653, o Klaipėdos krašto gubernatoriumi buvo paskirtas 1636-aisiais. Prūsijos valdymo hierarchijoje tai buvo antras žmogus krašte po paties Prūsijos kunigaikščio. Pagal šio istorinio veikėjo mirties datą spėjama, kad plokštė greičiausiai atkeliavo iš ankstesnės bažnyčios, buvusios kitoje Turgaus gatvės vietoje. Ar šis radinys reiškia, jog gubernatorius čia irgi buvo perlaidotas, archeologai sako galintys tik spėlioti, tam dar reikia išsamių istorinių tyrimų.
Šiemečiai archeologiniai tyrimai buvo koncentruoti vakarinėje teritorijos dalyje, kurioje stovėjo bažnyčios bokštas - jį pirmiausiai ir planuojama atstatyti pradėjus Šv. Jono bažnyčios atstatymo darbus. Šioje vietoje dirbantys archeologai sako pasiekę kultūrinį sluoksnį, esantį 5 metrų gylyje. Atveriami radiniai rodo šioje vietoje dar iki bažnyčios statybų buvus intensyvų užstatymą, aptikta visų trejų miestą siaubusių gaisrų (1520, 1540 ir 1678 m.) ženklų. Akivaizdu ir tai, kad bokštas buvo statomas ant monumentalaus XVI-XVII a. statinio pamatų, kurie buvo poliniai, būdingi klampiam gruntui.
Nuotraukų galerija ŠV. JONO BAŽNYČIOS TERITORIJOS ARCHEOLOGINIŲ TYRIMŲ AIKŠTELĖJE VASARĄ TURĖJO GALIMYBĘ SAVE PATIKRINTI KU "DĖMESIO AKADEMIJOS" DALYVIAI:
