Klausimą KU tarybos nariams pristatęs Universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė, jog pagal įstatymus Lietuvoje turi būti sukurtos ir veikti 3 universitetinio lygmens ligoninės – po vieną Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Praėjusių metų pabaigoje patvirtintos įstatymų pataisos KU atvėrė kelią tapti tokios įstaigos steigėju uostamiestyje. Pagal šiuo metu LR Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiamus krašto gydymo įstaigų pertvarkos projektus KU ligoninė galėtų būti steigiama sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines. „Tai – didelė galimybė Universitetui, nes tokios gydymo įstaigos gauna solidų biudžetą moksliniams tyrimams plėtoti. O svarbiausias tikslas – paslauga, kurią turi gauti žmonės. Aukščiausio lygio medicinos paslaugos, kurių gali tekti ieškoti kitur“,- sakė prof. dr. A. Razbadauskas.
KU rektoriaus teigimu, regione pakanka intelektinio potencialo su naujo gydymo centro steigimu iškylantiems iššūkiams spręsti – šiuo metu Klaipėdoje dirba apie 70 medicinos mokslo daktarų, Sveikatos mokslų fakultete daugiau nei 25 metus rengiami sveikatos priežiūros specialistai, daugiau nei 10-metį vykdomos podiplominės gydytojų studijos.
Prognozuojama, jog Universitetinio lygmens gydymo centro kūrimo procesas truks daugiau nei metus. Svarbiausiu veiksniu jame, anot KU vadovo, bus Klaipėdos miesto tarybos pozicija: ar Savivaldybė sutiks perduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo teises valstybei ir Universitetui. Sveikatos apsaugos ministerija Savivaldybės pozicijos laukia iki vasario 28-osios. Atsakydamas į Tarybos narių klausimus, KU vadovas neatmetė galimybės, jog gali būti ir taip, kad universitetinio lygmens gydymo centras Klaipėdoje bus kuriamas ir be Klaipėdos universitetinės ligoninės.
KU dalyvavimui Universiteto ligoninės statusą turinčios ligoninės steigime š. m. sausio 21-ąją pritarė ir KU Senatas.
Evaldo Dovydavičiaus nuotr.
