Buriuotoja, mokėjusi senovės graikų ir lotynų kalbas. Buriavimo sporto teisėja, 1980 m. teisėjavusi olimpinėje regatoje Taline. Filologė, kuri nuveikė didžiausius darbus istorijos tyrimų lauke. Pirmosios po nepriklausomybės atkūrimo Neringos savivaldybės tarybos deputatė ir daugkartinių Klaipėdos krašto gyventojų migracijų XX amžiuje tyrėja, Lietuvos, Rusijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų archyvuose vieną pirmųjų nupūtusi dulkes nuo daugybės dokumentų. Visa tai – vienas žmogus, darbui aukštojo mokslo įstaigose Klaipėdoje atidavęs 36 metus.
Save vadinusi „archyvine žiurke“, Arūnė Liucija buvo humoro neprarandanti kolegė, reikli dėstytoja, užauginusi keturis vaikus ir palikusi ateities kartoms virtinę vertingų istorinių tyrimų. Klaipėdos universitete ji parengė monografijas „Lietuvos optantai: klaipėdiškiai, 1939“ (2001), „Gyventojų mainai tarp Lietuvos ir Vokietijos pagal 1941 metų sausio 10 dienos sutartį“ (2002), „Anšliusas ir Klaipėdos krašto gyventojai (1939–1944)“ (2010). Taip pat ji sudarė straipsnių rinkinį „Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Prūsijoje: faktai ir istorinės įžvalgos“ (2009) ir Lietuvos, Vokietijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos ir kitų šalių žurnaluose bei vienkartiniuose leidiniuose publikavo kelias dešimtis mokslų straipsnių.
Akademinės bendruomenės vardu reiškiame užuojautą sūnums Gintarui ir Ruslanui, dukroms Rusnei ir Ugnei.
Artimųjų prašymu informuojame, kad atsisveikinimas su urna vyks „Rekviem“ atsisveikinimo namų (Jonavos g. 41A) Žvaigždynų salėje Kaune, nuo trečiadienio, kovo 20 d., 15 val. Ketvirtadienį 14 val. urna lydima į Petrašiūnų kapines. Dalyvausiančiuosius palydėtuvėse artimieji prašo velionę pagerbti vienu ar dviem gėlių žiedais.
Biograma
Tėvai Jonas (1916–1983) ir Liucija (1914–2013) susipažino Klaipėdos krašte, bet 1939 m. turėjo persikelti į Kauną. Arūnė Liucija Arbušauskaitė gimė 1942 m. gegužės 21 d. Kauno mieste, kur 1962 m. baigė J. Gruodžio muzikos technikumą. 1963–1968 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultete, kur baigė klasikinės filologijos programą ir gavo filologo, graikų ir lotynų kalbos dėstytojo, lietuvių kalbos mokytojo kvalifikacijas. 1986 m. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute neakivaizdiniu būdu baigė aspirantūros studijas ir 1988 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Technikumų absolventų gyvenimo pozicijos ypatybės“, už kurią 1993 m. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. 1995 m. Klaipėdos universiteto senatas jai suteikė socialinių mokslų docentės pedagoginį vardą.
1968–1977 m. dirbo Vilniaus valstybinio universiteto Kauno vakarinio fakulteto Užsienio kalbų katedroje. 1978 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą, čia dėstė Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete Visuomeninių disciplinų katedroje vyr. laboranto, nuo 1982 m. asistento, nuo 1984 m. vyr. dėstytojo, nuo 1989 m. docento pareigose. 1991 m. įjungus Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultetą į Klaipėdos universitetą, tapo Universiteto dėstytoja ir mokslininke. Šiame universitete dirbo 23 metus.
Universitete iš pradžių ėjo docentės, nuo 1992 m. vyr. asistentės pareigas Filosofijos katedroje. Apie 1990 m., tuo metu gyvendama Neringoje, susidomėjo Kuršių nerijos gyventojų likimais ir Klaipėdos krašto istorija. Tad nenuostabu, kad 1992 m. rugsėjo 1 d. perėjo dirbti moksline bendradarbe į Klaipėdos universitete naujai įsteigtą Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centrą, o 1993–1996 m. vyresniosios asistentės, nuo 1995 m. docentės pareigas ėjo Istorijos katedroje. 1996 m. kovo 1 d. perkelta dirbti į KU Socialinių mokslų fakultete naujai įsteigtą Sociologijos katedrą, kur dėstė studentams docentės pareigose iki 2007 m. Nuo istorinių tyrimų per tą laiką nenukrypo, tad nenuostabu, kad darbą Universitete baigė 2007–2014 m. vyresniosios mokslo darbuotojos pareigas eidama Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute.
Paskutinius 25 akademinės veiklos metus tyrinėjo Klaipėdos krašto ir Kaliningrado srities migracijos procesus, XX amžiaus prievartines ir priverstines gyventojų migracijas, konfesinį Klaipėdos krašto paveldą.
