„Kas yra universitetas be tapatybės? Universiteto bendruomenei ir visai Lietuvai svarbu puoselėti kolektyvinę atmintį. Ji padeda suprasti, kas buvome ir kas esame. Istorija, kuri pasakojama šioje parodoje, nuosekliai dar niekur neaprašyta. Tai pirmas bandymas ją papasakoti, kurį, tikiuosi, pavyks paplėtoti kitąmet, kai pats KU minės įkūrimo 35-metį. Parodoje atsiskleidžia Klaipėdos universiteto kūrimo procesas 1988–1989 metais. Dar vienas parodos tikslas – prisiminti žmones, kurių dėka Universitetu džiaugiamės ir šiandien“, – sako KU BRIAI direktorius prof. dr. V. Safronovas.
Parodą sudaro 15 eksponatų: įvairių archyvinių dokumentų faksimilės, laikraščių iškarpos, bylojančios apie susivienijimą vardan kilnaus tikslo – Klaipėdos universiteto kūrimo. Atsižvelgiant į to meto laikotarpį – gyvenimą diktatūrinėje Sovietų Sąjungoje, įgyvendinti kilnius užmojus nebuvo lengva.
„Kodėl universitetas buvo reikalingas Klaipėdai? Kodėl reikėjo konsoliduoti jėgas vardan bendros idėjos ir veikti prieš to meto biurokratiją? Idėja kurti universitetą kilo ne todėl, kad būtų mechaniškai sujungti 4 tuometiniai aukštųjų mokyklų filialai Klaipėdoje. Universitetas buvo reikalingas siekiant Klaipėdai, Vakarų Lietuvos regionui suteikti visiškai naują vystymosi perspektyvą. Tai buvo pramoninis miestas, kuriame žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniausiai būdavo inžinieriai arba mokytojai“, – istorinius faktus dėsto prof. dr. V. Safronovas.
Iš pirmų lūpų
Parodoje minima daug garbingų asmenybių, aprašomos jų idėjos ir pastangos siekiant įsteigti Klaipėdos universitetą. Dauguma jų yra išėję, tačiau nedidelė dalis dar gali pasidalyti prisiminimais iš pirmų lūpų. Svarbiais faktais dalijasi viena centrinių figūrų – prof. dr. Antanas Bučinskas. Dar 1988 m. vykusiame Komunistų partijos renginyje jis viešai išsakė KU steigimo idėją, kuri jau keletą metų buvo aptarinėjama Klaipėdos miesto vadovų ir inteligentijos tarpe. Tuo metu jis dirbo Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakultete bei ėjo Komunistų partijos miesto komiteto trečiojo sekretoriaus pareigas.
„Trečiojo sekretoriaus pareigas sutikau užimti dėl Klaipėdos universiteto kūrimo. Tai buvo motyvas, įtraukęs į šią veiklą. Pats Universiteto kūrimo procesas, turint galvoje biurokratinius niuansus, nebuvo pats sudėtingiausias. Didžiausias iššūkis buvo gauti Vyriausybės ir dalies mokslo žmonių Vilniuje ir Kaune pritarimą ir palaikymą. Man tada buvo susidaręs toks įspūdis, kad visiems galima, o
Klaipėdai – ne. Nelengvas buvo kelias, tačiau kartu su nacionaliniu atbudimu, kai prasidėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, daugumai pasidarė nebepatogu prieštarauti. Šis politinis momentas stipriai jautėsi ir buvo itin palankus“, – prisimena prof. dr. A. Bučinskas.
Prof. dr. A. Bučinskas jau įkurtame Klaipėdos universitete net 20 metų ėjo Socialinių mokslų fakulteto dekano pareigas. Jis sako, kad tuometinės pastangos pasiteisino – Klaipėdos universiteto pasiekimai ir ateities tikslai džiugina, suteikia vilties ir pasitikėjimo. Profesorius taip pat vardija pagrindines priežastis, paskatinusias veikti prieš 35-erius metus.
„Jau buvo daug padaryta, Klaipėdoje veikė atskirų Lietuvos aukštųjų mokyklų fakultetai, reikėjo eiti tolyn ir įsteigti savarankišką Universitetą Klaipėdoje ne tik apjungiant esamus fakultetus, bet sukuriant naujus, kurie rengtų daugiau įvairaus profilio specialistų. Reikėjo sutelkti intelektualinį potencialą, kuris miestui teiktų naudą. Klaipėda – didelis svarbus Lietuvos miestas ir Universitetas visiškai pakeitė jo veidą. Pagrindinė priežastis kurti Universitetą vis tik buvo specialistų trūkumas, nes daugelis nenorėjo čia važiuoti baigęs studijas Vilniuje ar Kaune. Buvo didžiulis poreikis miestui reikalingus specialistus ruošti vietoje“, – teigia prof. dr. A. Bučinskas.
Šiandien einama priešinga Sąjūdžio idėjoms kryptimi
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas sako, kad paroda itin vertinga ne tik Klaipėdos universitetui, bet ir visai Lietuvai. Parodoje pasakojama istorija skatina atsigręžti į Sąjūdžio idėjas ir pasvarstyti, ar šiandienos realybė atspindi vertybes, dėl kurių buvo kovota siekiant demokratiškos laisvos valstybės.
„Paroda skatina permąstyti esmines valstybės, švietimo sistemos ir regionų politikos vertybes. Čia surinkti faktiniai įrodymai, dėl ko daugybė garbingų ir šviesių žmonių kovojo, įdėjo daug pastangų ir kokiam valdymui nepritarė“, – sako KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas.
Prof. dr. V. Safronovas, vertindamas šiandieninę švietimo sistemos ir regionų politikos situaciją, sako, kad einama priešinga Sąjūdžio idėjoms kryptimi.
„Jeigu idėja kurti Klaipėdos universitetą kam nors kiltų šiandien, tai ją vargu ar pavyktų įgyvendinti. Pastarojo dešimtmečio Lietuvos politikų ir biurokratų švietimo politika davė regionų dusinimą, pasibaigusį universiteto Šiauliuose sunaikinimu, ir naują iš centro valdomų aukštųjų mokyklų filialų kūrimo regionuose bangą. Paskutinis pavyzdys – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, šių metų spalio 1 d. oficialiai tapusi VILNIUS TECH dalimi.
Prieš 35 metus „ore sklandžiusi“ idėja buvo visiškai priešinga. Ji rėmėsi tikėjimu demokratija ir savivaldos idėja. Tik laisvas, savo ateitį pats projektuojantis, savo idėjas demokratiškai diskutuojantis ir realizuojantis subjektas buvo lūkestis, suteikęs prasmę daugybei veiksmų – nuo judėjimo link to, kad Lietuva taptų ekonomiškai ir politiškai suvereni (kitaip tariant, ji atsiskirtų nuo Sovietų Sąjungos), iki pastangų decentralizuoti Lietuvos aukštąjį mokslą“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Safronovas.
Viliamasi, kad kitąmet parodos „Primirštoji Klaipėdos virsmo universitetiniu miestu istorija“ turės stacionarų tęsinį, aprėpiantį ir 1990–1993 metus. Su tuo susijęs ir parodos rengėįų prašymas. Dauguma parodoje aprašomų įvykių dalyvių jau yra išėję, o kartu išėjo ir jų atsiminimai, nuotraukos, dokumentai. Todėl visų prie KU steigimo prisidėjusių dalyvių, liudininkų ar jų artimųjų prašoma pasidalyti medžiaga, susijusia su Universiteto steigimu. Tai galima padaryti parašius el. paštu vasilijus.safronovas@ku.lt arba paskambinus telefonu +370 46 398 638.
Padėka
Dėkojame parodos partneriui – Klaipėdos regioniniam valstybės archyvui.
Parodoje panaudoti Klaipėdos regioniniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dokumentai, taip pat laikraščių ir žurnalų „Klaipėda“, „Komjaunimo tiesa“, „Lietuvos jūreivis“, „Lietuvos žvejys“, „Nemunas“, „Tarybinė Klaipėda“ iškarpos.
Parodą galite pamatyti čia.
Nuotraukos – Sauliaus Jokužio ir Gotfrido Tapino, prieš 35 metus skelbtos laikraščiuose „Lietuvos žvejys“ ir „Lietuvos pajūris“.
