KU mokslininkų parengta paroda, kurioje pristatomas šiandienos Arkties regiono, kuriame teko dirbti uostamiesčio mokslo bendruomenės atstovams, ekosistemų būvis: augmenija, gyvūnija, gyvybės užuomazgos vandenyje ir dirvožemyje, ledyno nykimas, žmonių pėdsakai, kita. Per pastaruosius du dešimtmečius KU Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslininkams prie Arkties problematikos teko prisiliesti įvairiais aspektais ne tik per ekspedicijas, daugumą jų organizuotos drauge su Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos institutu. Kai kurios tyrimų programos atliekamos nuotoliu, pvz., naudojant stebėjimų iš kosmoso duomenis.
Pasak akademiko Sergejaus Olenino, tyrimus Arkties regionuose atlieka visos pažangios šalys. „Lietuva, prisidedanti prie KU JTI inicijuotų tyrimų programų, taip pat turi savo nišą – nuosekliai vykdomi greta tirpstančio ledyno besiformuojančios lagūnos ekosistemos tyrimai į šalies mokslą atneša neįkainojamų žinių apie gyvybės skverbimąsi į atsirandančią ir visiškai tuščias terpes – vandenis, lagūnos dugną, žemės plotus“,- sako prof. habil. dr. S. Oleninas.
KU mokslininkai, kasmet vykstantys į Arkties ekspedicijas, turėjo idėją kol kas bevardei lagūnai siūlyti pavadinimą. Iš pradžių svarstyta, jog naujas vandens telkinys, kuris plotu jau prilygsta pusei Klaipėdos, galėtų būti pavadintas Gerosios meškos vardu, ten kasmet sutinkamos ir mokslininkus geranoriškai apeinančios baltosios meškos garbei. Tačiau per šiemetę ekspediciją išgirdus liūdnus pasakojimus, jog per neseną susidūrimą su žmonėmis, lokė neteko savo palikuonio, šios minties atsisakyta. Su Norvegijos poliariniu institutu, nustatančiu taisykles Svalbarde, planuojama derinti kitą lagūnos pavadinimą – lietuvišką žodį Nauja.
Paroda veiks iki vasario 26 d. šalia parduotuvės „Audimas“
