Žengti į Panerių memorialą – lyg žengti į atminties mišką. Tad ką apie mūsų atmintį ir atiminties politikos posūkius liudija Panerių memorialo istorija?
Apie tai knygos „Atminties miškas. Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje“ pristatyme kovo 8 d. 18 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos konferencijų salėje kalbėsis knygos autorius, istorikas dr. Zigmas Vitkus ir istorikai dr. Vasilijus Safronovas bei prof. dr. Vygantas Vareikis. Pokalbį moderuos leidyklos LAPAS komunikacijos vadovė Emilija Blockutė.
APIE KNYGĄ
Paneriai – viena reikšmingiausių Antrojo pasaulinio karo atminties vietų Europoje. Vilniaus pakraštyje besidriekianti, romantiška, kurortu turėjusi tapti erdvė virto masinių žudynių – Holokausto sušaudant ir kitų nacių nusikaltimų žmoniškumui – vieta. O vėliau, 1960 m. įsteigus Fašizmo aukų muziejų ir 1977 m. memorialą – atminties ir atminties politikos scena, kurioje per aštuonis dešimtmečius vis pritrūkdavo vietos pačioms aukoms.
Monografijoje gilinamasi į memorialo biografiją, atspindinčią pagrindinius SSRS ir nepriklausomos Lietuvos atminimo politikos posūkius, ir narpliojami atmintį apie Panerių aukas apraizgę procesai. Žvelgiant į Panerius kaip į gamtos, kultūros ir politikos sampynos erdvę, netrunka paaiškėti, jog iš pirmo žvilgsnio ne itin kompleksiškas ir klaidus objektas talpina daug paslapčių: nutylėtų vardų, rusenusių konfliktų, nepažymėtų objektų, archyvuose nugulusių architektūrinių sumanymų.
