Browsing by Affiliation "Medicinos technologijų katedra / Department of Medical Technologies"

Trumparegystės ir toliaregystės atsiradimas, sukeltas akių raumenų silpnumo ir įtampos bei kaklo raumenų ir slankstelių pakitimų, vargina dauguma žmonių. Gydant ir šalinant raumenų įtampą ir stiprinant silpnąsias grandis užkertamas kelias regos prastėjimui.

Tyrimo tikslas: įvertinti kineziterapijos salėje ir vandenyje poveikį pacientų, turinčių juosmeninę radikulopatiją, depresiškumui. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumą prieš ir po kineziterapijos; 2. Įvertinti pilvo ir nugaros, šlaunies lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėgą prieš ir po kineziterapijos; 3. Įvertinti juosmeninės stuburo dalies paslankumą prieš ir po kineziterapijos; 4. Įvertinti pacientų depresiškumą ir nerimą prieš ir po kineziterapijos. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo metodai: tyrime dalyvavo 22 pacientai, kuriems nustatyta juosmeninė radikulopatija ir nerimo bei depresiškumo pasireiškimas užpildant anketą. Tyrimas vyko vasario mėnesį ir truko 3 savaites. Tiriamųjų amžius buvo nuo 39 iki 65 metų. Jie atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes po 11. Vieni jų mankštinosi salėje, kiti – vandenyje. Kiekvienas pacientas turėjo 9 procedūras, kurių trukmė – 30 – 35 minutės. Pirmiausia buvo atliktas pradinis ištyrimas, kurio metu įvertintas apatinės nugaros dalies skausmo intensyvumas, pilvo, nugaros bei šlaunų raumenų jėga, juosmeninės stuburo dalies paslankumas ir nerimo bei depresiškumo pasireiškimas. Rezultatai ir išvados: 1. Abiejose grupėse nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant skausmo intensyvumą prieš ir po tyrimo (p < 0,05); 2. Pilvo raumenų jėgos rodikliai statistiškai reikšmingi buvo tik pirmojoje grupėje, kuri kineziterapinius užsiėmimus atliko vandenyje (p < 0,05). Dešinės šlaunies lenkiamųjų raumenų jėga po tyrimo didėjo ir tarp gautų duomenų nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai abiejose grupėse (p < 0,05). Kineziterapija salėje buvo veiksminga antros grupės, kairės šlaunies tiesiamųjų raumenų jėgos atsistatymui, ir jų skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p < 0,05); 3. Vertinant juosmeninės stuburo dalies paslankumą, pirmoje grupėje gautas statistiškai reikšmingas lenkimo judesio skirtumas (p < 0,05); 4. Vertinant nerimą ir depresiškumą pastebėta, kad abiejose grupėse šis rodiklis po tyrimo statistiškai reikšmingai mažėjo (p < 0,05). Analizuojant nerimo ir depresiškumo klausimus atskirai nustatyta, kad pirmoje grupėje nerimas ir depresiškumas po tyrimo statistiškai reikšmingai mažėjo (p < 0,05). Antroje grupėje nerimo požymiai po tyrimo statistiškai reikšmingai mažėjo (p < 0,05). O vertinant depresiškumą statistiškai reikšmingų skirtumų antroje grupėje nenustatyta (p > 0,05).

Tyrimo tikslas – įvertinti tarpslankstelinės diferencinės dinaminės terapijos ir tempimo pratimų poveikį pacientams, esant juosmeninės stuburo dalies disko išvaržai. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti TDD terapijos ir tempimo pratimų poveikį juosmeninės stuburo dalies skausmo intensyvumui. Nustatyti TDD terapijos ir tempimo pratimų poveikį juosmeninės stuburo dalies funkcinei būklei. Palyginti TDD terapijos ir tempimo pratimų poveikį juosmeninės stuburo dalies skausmo intensyvumui ir funkcinei būklei. Metodika. Tyrime dalyvavo 44 pacientai, kuriems buvo nustatyta juosmeninės stuburo dalies išvarža (L4–L5 arba L5–S1). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes po 22 asmenis, kuriems taikyta TDD tempimo terapija ir tempimo pratimai kineziterapijos salėje. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo vertinta: skausmo intensyvumas, stuburo paslankumas, funkcinis juosmeninės stuburo dalies pajėgumas ir funkcinės negalios indeksas, esant juosmeninės stuburo dalies išvaržai. Rezultatai. Tyrimo pabaigoje abiejose grupėse skausmo intensyvumas ir funkcinė negalia sumažėjo, stuburo paslankumas ir funkcinis juosmeninės stuburo dalies pajėgumas padidėjo (p < 0,05). Grupėje kuriai buvo taikoma TDD terapiją, po 5 procedūrų labiau sumažėjo tiriamųjų skausmo intensyvumas, negu atliekant tempimo pratimų procedūras salėje (p < 0,05). Po viso gydymo grupėje, taikant tempimo pratimų procedūras salėje, tiriamiesiems labiau padidėjo stuburo paslankumas, funkcinis juosmeninės stuburo dalies pajėgumas ir sumažėjo negalios indeksas (p < 0,05). Išvados. 1. Taikyta tarpslankstelinė diferencinė dinaminė terapija labiau sumažino juosmeninės stuburo dalies skausmo intensyvumą. Per trumpą laiką (po 5 procedūrų) nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,05). Atliekant tempimo pratimus kineziterapijos salėje tyrimo pabaigoje tiriamiesiems turėjo teigiamą poveikį mažinant juosmeninės stuburo dalies skausmą (p < 0,05). 2. Nustatytas TDD terapijos ir tempimo pratimų poveikis pacientams, esant juosmeninės stuburo dalies išvaržai, abiejų grupių tiriamiesiems po 10 procedūrų padidėjo stuburo paslankumas, pagerėjo funkcinis pajėgumas ir sumažėjo negalios indeksas (p<0,05). 3. Tempimo pratimai labiau (p<0,05) sumažino negalios indeksą, padidino juosmeninės stuburo dalies paslankumą bei funkcinį juosmeninės stuburo dalies pajėgumą lyginant su taikyta TDD terapija.