Ribos ir žymės rytinėje Baltijos pakrantėje viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais

Abstract

Kviečiame dalyvauti nacionalinėje mokslo konferencijoje „Ribos ir žymės rytinėje Baltijos pakrantėje viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais: mentalinių bei erdvinių sąveikų kontekstai“. Ši konferencija iš ciklo „Krikščionybės raidos kontekstai“ yra skiriama jėzuito, istoriko ir publicisto Alberto Kojalavičiaus-Vijūko 415-osios gimimo metinėms paminėti. Konferencija atvira įvairių sričių tyrėjams – istorikams, kultūros istorikams, menotyrininkams, literatūrologams.

Priklausomai nuo konteksto, riba gali jungti ir skirti, per ją galima peržengti, bet galima joje ir susitikti. Ribą galima apibrėžti tam tikrą plotą, erdvę, tačiau galima išeiti iš ribos ir elgtis kitaip, ne pagal iš anksto žinomas taisykles. Žymę galime suvokti kaip tam tikrą ženklą, nusakančią ribą. Bet ją galima suvokti ir kaip pėdsaką, įspaustą kultūriniame sluoksnyje. Galiausiai žymė, kaip ir riba gali nusakyti požymius, pagal kuriuos kažką atpažįstame konkrečioje erdvėje.

Kiek fizinių ir metafizinių ribų ir žymių turi viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Lietuvos istorija, ypač vakarinė jos dalis? Kurios ribos mus jungė, o kurios skyrė? Kokias žymes politiniame, kultūriniame, religiniame, ekonominiame gyvenime yra palikusi kiekviena karta, socialinis sluoksnis, parapijos bendruomenė? Kaip galime apmąstyti ribas ir žymes krikščionybės raidos kontekstuose? Ar dvasinės krikščioniškosios žymės koreliuoja su erdvinėmis ribomis, riboženkliais? Galiausiai apie kokias ribas ir žymes mums pasakojo XVI–XVIII a. istoriografai, ypač Albertas Kojalavičius-Vijūkas, didelį dėmesį skyręs ne tik jaunimo švietimui, bet ir Lietuvos istorijai, jos populiarinimui? Konferencijos organizatoriai siūlo diskutuoti šia tematika.