Browsing by Area "Aplinkos inžinerija / Environmental engineering (T004)"
Results Per Page
Sort Options
ETD Gamtinių sorbentų panaudojimas žaliavinės naftos ir dyzelino surinkimui nuo vandens paviršiaus[The use of natural sorbents for spilled crude oil and diesel fuel cleanup from the water surface]Vienas populiariausių naftos ir jos produktų transportavimo būdų – vandens transportas. Baltijos jūra yra viena intensyviausių laivybos zonų pasaulyje, todėl naftos ir jos produktų išsiliejimai – tai viena iš pagrindinių Baltijos jūros ekologinių problemų. Šie teršalai itin pavojingi Baltijos jūrai, kur biologiniai savaiminio apsivalymo procesai yra lėtesni nei šiltesniuose vandenyse. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas natūralių organinių (gamtinių) sorbentų panaudojimo naftos ir jos produktų išsiliejimų likvidavimo galimybių tyrimams. Šiuo darbu buvo siekiama įvertinti gamtinių sorbentų (vilnos, samanų, šiaudų, durpių) bei jų mišinių sorbcinę gebą, sorbuojant Kuršių marių vandens paviršiuje pasklidusią žaliavinę naftą ir dyzeliną. Eksperimentai buvo atliekami Klaipėdos univeristeto Jūrų technikos fakulteto laboratorijose. Tyrimams naudotas Kuršių marių vanduo ir žaliavinė nafta iš Būtingės terminalo bei 2 klasės arktinis dyzelinas iš AB „ORLEN Lietuva“. Atlikus sorbentų ir jų mišinių Kuršių marių ir distiliuoto vandens įgerties lyginamąją analizę nustatyta, kad Kuršių marių vandens fiziko-cheminės savybės lemia mažesnę sorbentų ir jų mišinių vandens sorbcinę gebą. Kuršių marių vandens įgertis sorbentų mišinių panaudojimo metu yra mažesnė dėl padidinto plūdrumo komponuojant sorbentus į mišinius. Įvertinus maksimalios žaliavinės naftos ir dyzelino sorbcinės gebos tyrimų rezultatus nustatyta, kad stipriausias oleofilines savybes sorbuojant naftą turi vilna (maksimali sorbcinė geba lygi 9,411±1,264 gg-1), o sorbuojant dyzeliną – durpės (maksimali sorbcinė geba lygi 6,334±0,012 gg-1). Tuo tarpu mišinių šiaudai-durpės (25-75%) ir šiaudai-durpės (50-50%) maksimali sorbcinė geba sorbuojant žaliavinę naftą yra atitinkamai 43 ir 56 % mažesnė lyginant su vilna, o dyzelino sorbcijos metu – atitinkamai 28 ir 49 % mažesnė nei durpių. Ištyrus sorbentų ir jų mišinių sugertą žaliavinės naftos ir dyzelino kiekį jų sorbcijos nuo vandens paviršiaus metu, nustatyta, kad sorbentų mišinys šiaudai-durpės (25-75%) sugeria didžiausius tiek naftos (60% nuo išlieto kiekio), tiek dyzelino (69% nuo išlieto kiekio) kiekius, lyginant su pavieniais sorbentais ir sorbentų mišiniu šiaudai-durpės (50-50%). Nugaravęs žaliavinės naftos ir dyzlino kiekis jų sorbcijos nuo vandens paviršiaus metu svyravo atitinkamai 2-5% ir 2-6% intervaluose. Įvertinus žaliavinės naftos ir dyzelino sorbcijos nuo vandens paviršiaus, sklaidos vandenyje ir atmosferoje bei vandens įgerties tyrimų rezultatus rekomenduojame žaliavinės naftos ir dyzelino surinkimui nuo Kuršių marių vandens paviršiaus naudoti mišinį šiaudai-durpės (25-75%), kuris sugeria 60% (5,235 g) išlietos žaliavinės naftos ir 69% (5,730 g) išlieto dyzelino kiekio.
1 ETD Išsiliejusių naftos produktų poveikis Kuršių marių šiurkščiajam maurabragiui[Impact of oil porducts spill to Chara aspera in the Curonian Lagoon]master thesisŠniolytė, RitaKlaipėda Klaipėdos universitetas, 2017-01-12Baltijos jūra yra viena iš intensyviausių jūrų visame pasaulyje laivybos atžvilgiu. Didėjant Lietuvos ir kitų šalių bendradarbiavimui, didelę ekonominę reikšmę, tiek tarptautiniu, tiek šalies atžvilgiu turi Klaipėdos sąsiauris ir Kuršių marios. Tačiau intensyviai naudojami tokie vandens telkiniai nuolatos patiria didelę taršą. Į Klaipėdos uostą ir Kuršių marias nuolatos patenka įvairios biogeninės medžiagos ir nafta ar jos produktai iš Nemuno ar miesto atnešamų vandenų, taip pat šiose teritorijose kasmet įvyksta incidentai susiję su naftos ar jos produktų tarša iš laivų. Naftos ar jos produktų angliavandenilių koncentracijų pokyčiai vandenyje yra vienas iš rodiklių, leidžiančių dalinai įvertinti antropogeninės veiklos, susijusios su naftos ir jos produktų transportavimu, neteisėtų naftuotų vandenų išleidimu į telkinius, poveikį. Ypač neigiamą poveikį turi policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurie pasižymi toksiniu, mutageniniu ir kancerogeniniu poveikiu ekosistemoms ir tuo pačiu žmonėms. Atlikto tyrimo metu buvo siekta įvertinti išsiliejusių naftos produktų poveikį Kuršių marių šiurkščiajam maurabragiui (Chara aspera), išanalizuoti kiek ir kokių angliavandenilių junginių (alifatinių ir policiklinių aromatinių) į vandenį patenka iš dyzelino ir mazuto, kaip kinta anglies ir azoto kiekiai vandenyje ir substrate.
1 ETD Kuršių marių makrodumblių kultyvavimo sąlygų ir panaudojimo galimybių vertinimas[The assessment of potential Curonian lagoon macroalgae cultivation conditions and usage]Šiame darbe buvo analizuojamos Kuršių marių makrodumblių augimo sąlygos ir jų panaudojimo galimybės. Tyrimo metu makrodumblių analizei ir biomasės įvertinimui surinkta 120 mėginių nuo įvairių substratų: akmenų, molų, augalų, nuvirtusių medžių, po vandeniu panirusių kitų substratų. Įvertinta makrodumblių rūšinė įvairovė, augimo sąlygos. Darbe analizuojami biomasės pasiskirstymo ypatumai. Nustatytas makrodumblių užterštumas sunkiaisiais metalais, energetinės vertės potencialas, įvertintas makrodumblių panaudojimas tręšimui bei pateikiamos kitos makrodumblių panaudojimo galimybės.
2 ETD Lietuvos pajūrio žemyninės dalies rekreacinės architektūros analizė[Recreation architecture analysis of the Lithuania shore land part]Rekreacija - lot. recreatio - atkūrimas, atstatymas. Tai žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atkūrimo procesas. Pasaulinėje moks¬lo praktikoje žinoma rekreologijos sąvoka. Tai mokslas apie žmogaus gyvybinių jėgų atkūrimo procesus ir metodus. Rekreacinės architektūros ištakos žen¬klios jau antikinėse kultūrose, tačiau kaip atskira specifinė architektūrinės veiklos sri¬tis spartų vystymąsi ji įgavo praeito šimt¬mečio pirmoje pusėje, o Lietuvoje - prieš trejetą dešimtmečių. Dabartinė situacija Lietuvos pajūryje leidžia konstatuoti, kad rekreacinė architektūra jau pasiekė brandesnį amžių, bet iki tobulumo, solidumo ir pilnatvės dar toli. Ypač tai juntama geriau susipažinus su rekreacinės architektūros laimėjimais kituose pasaulio regionuose – JAV, Kanadoje, Ispanijoje, Australijoje, Turkijoje [25]. Šio tyrimo objektas – Lietuvos pajūrio žemyninės dalies rekreacinė architektūra, tad ir pagrindinis darbo tikslas – atlikti Lietuvos pajūrio žemyninės dalies rekreacinės architektūros analizę, bei nustatyti pagrindines plėtros kryptis ir tendencijas. Atliekant Lietuvos pajūrio rekreacinės architektūros analize, taikyti šie pagrindiniai tyrimo metodai: Architektūrinių objektų vertinimo metodika. Mokslinės literatūros analizė. Anketinė ekspertinė apklausa. Architektūriniai apmatavimai. Statistiniai metodai. Objektų vizualinė analizė. Lyginamoji analize. Šiuo darbu, atliekant Lietuvos pajūrio rekreacinės architektūros analizę, siekiama išsiaiškinti būdingiausius bruožus architektūriniam vientisumui, dermei išlaikyti. Analizuojama Lietuvos pajūrio žemyninė dalis. Atlikus Lietuvos pajūrio žemyninės dalies rekreacinės architektūros analizę, galima teigti, kad būtina išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį, formas ir dydžius bei formuoti rekreacinių, ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos – Kretingos – Palangos regiono urbanizacijos laipsnis smarkiai auga, reikalingi kompleksiniai mokslo tyrimai, prognozės ir strateginiai veiksmai, kurie pajūryje užtikrintų subalansuotą rekreacijos plėtra.
ETD Mažų nuotekų valymo įrenginių dumblo tvarkymas uosto teritorijoje[Sludge management from small wastewater treatment plants in port territory]Pagrindinė Baltijos jūros eutrofikacijos priežastis yra nuotekos: pritekėjimas iš užterštų upių, tiesioginis nuotekų išleidimas iš laivų ir kt. Šiame darbe buvo analizuojami mažieji nuotekų valymo įrenginiai su aerobiniu dumblo tvarkymo reaktoriumi, kurie gali būti pritaikyti uosto teritorijoje juodiesiems ir pilkiesiems vandenims iš laivų valyti. Eksperimentas laboratoriniame aerobinio dumblo stabilizatoriaus stende buvo vykdomas dviem tyrimo etapais nagrinėjant pradinės dumblo koncentracijos įtaką biodegradacijos procesui. Buvo matuojamas terpės pH rodiklis, ištirpusio deguonies koncentracija, bei atlikti fosforo ir azoto junginių, bendrosios ir neorganinės anglies tyrimai vandenyje, bendrosios ir neorganinės anglies tyrimai dumble. Remiantis tyrimų duomenimis buvo nustatytos priklausomybės ir ryšiai tarp ištirtų komponentų, kurių pagalba bus galima sumodeliuoti automatizuotą, ekonomišką ir efektyvią nuotekų valymo ir dumblo tvarkymo sistemą. Darbe buvo išanalizuotas 71 literatūrinis šaltinis.
1 ETD Naftos angliavandenilių sedimentaciniai tyrimai jūros vandenyje[Researches of sedimentation oil hydrocarbons in seawater]Naftos angliavandenilių sedimentaciniams tyrimams jūros vandenyje atlikti buvo pagamintas eksperimentinis stendas. Eksperimento metu nustatinėjama vandens druskingumo ir pH įtaka naftos angliavandenilių sedimentacijai skirtinguose vandens storymės sluoksniuose. Taip pat buvo vertinami, kaip keičiasi vandens parametrai, tokie kaip: ištirpusio deguonies, organinės anglies, bendrojo azoto koncentracijos. Buvo įvertinta naftos angliavandenilių kokybinės sudėties kaita ir kaita skirtinguose vandens storymės sluoksniuose.
ETD Naftos angliavandenilių sklaida jūros vandenyje[Investigation of oil hydrocarbons distribution in sea-water]Aplinkos tyrimuose, susijusiuose su nafta, labai svarbu nustatyti galimus išsiliejusios naftos plitimo kelius. Naftos išsiliejimų tyrimai rodo, kad fizikiniai, cheminiai, biologiniai naftos sklaidos procesai priklauso nuo naftos savybių, taip pat yra veikiami hidrodinaminių, meteorologinių ir aplinkos sąlygų. Šio darbo tikslas ištirti, kaip vyksta naftos angliavandenilių sklaida jūros vandenyje, eliminavus tokius hidrodinaminius, meteorologinius veiksnius kaip vėjas, srovės, bangavimas, UV spinduliuotė. Taip pat darbe aptariama, kokia vandens druskingumo įtaka naftos angliavandenilių pasiskirstymui vandens storymėje.
1 ETD Naftos produktais užteršto dirvožemio valymas panaudojant nuotekų dumblą[Oil-contaminated soil cleaning by using sewage sludge]Šio darbo tikslas buvo įvertinti galimybę panaudoti nuotekų dumblą, valant naftos produktais užterštą dirvožemį. Eksperimentui atlikti buvo panaudota 40 talpų, kurios užpildytos po 5 kg sauso dirvožemio. 20 talpų dirbtinai užteršta dyzelinu (15g/kg ir 30 g/kg) ir 20 talpų žalia nafta (15g/kg ir 30 g/kg) sausam dirvožemiui. Nuotekų dumblo įtaka valomam dirvožemiui buvo nustatoma į valomą dirvožemį, (išskyrus 4 kontrolinius bandinius, kuriuose įterpti tik naftos produktai), įterpus 5 ir 10 % (sauso svorio) nuotekų dumblo iš skirtingų šaltinių (Palangos miesto nuotekų valymo įrenginių ir popieriaus gamybos įmonės nuotekų valymo įrenginių). Viso eksperimento metu stebimos likutinės naftos produktų koncentracijos (dujų chromatografu), matuojamas anglies kiekis bandiniuose (anglies analizatoriumi). „Gabi 5“ programos pagalba atliktas dviejų skirtingų užteršto grunto valymo scenarijų būvio ciklo vertinimas.
2 Darbo tikslas - įvertinti žaliavinės naftos sklaidą dirvožemiuose ir gruntinių vandenų užteršimo galimybę įvykus avarijai (transportuojant naftą per Klaipėdos uostą). Eksperimento metu naudoti smėlio ir priemolio dirvožemiai, kurie buvo užteršti žaliavine nafta 15 g/kg sauso dirvožemio. Tyrimas buvo atliekamas 8 stenduose, 4 vertikalūs ir 4 horizontalūs. Vertikaliuose stenduose paruošta po 4 mėginių ėmimo vietas šonuos skirtinguose aukščiuose ir 1 fluido ėmimui stendo apačioje. Horizontaliuose stenduose mėginai imti iš 5 taškų, kurie išsidėstę vienoje linijoje. Įvertinant žaliavinės naftos sklaidą skirtinguose dirvožemiuose buvo nustatyta dirvožemių granuliometrinė sudėtis (mechaniniu kratytuvu) ir tyrimui pasirinkta frakcija ne stambesnė kaip 355µm. Tirtos žaliavinės naftos koncentracija skirtinguose gyliuose ir plotuose (dujiniu chromotografu SHIMADZU-2010 su LJD detektoriumi), drėgmė (KERN MRS 120-3), filtrato kiekis bei naftos koncentracija filtrate.