Šiame darbe analizuojama mokytojų vadybinė kompetencija kuriant įtraukią aplinką gimnazijoje. Darbe tiriamos gimnazijų, dalyvaujančių švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, vadovų ir mokytojų nuomonės apie mokytojų vadybinės kompetencijos raišką kuriant įtraukią aplinką. Šio tyrimo objektas – mokytojų vadybinė kompetencijos raiškos galimybės kuriant įtraukią aplinką gimnazijoje. Darbo tikslas – atskleisti mokytojų vadybinės kompetencijos raiškos galimybes, kuriant įtraukią aplinką gimnazijoje. Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą, buvo iškelti šie uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokytojų vadybinės kompetencijos, kuriant įtraukią aplinką gimnazijoje, teorinius pagrindus.
2. Ištirti mokytojų nuomones apie jų vadybinės kompetencijos raiškos galimybes, kuriant įtraukią aplinką gimnazijoje.
3. Ištirti vadovų nuomones apie mokytojų vadybinės kompetencijos raiškos galimybes, kuriant įtraukią aplinką gimnazijoje.
4. Pateikti rekomendacijas vadovams ir mokytojams apie vadybinės kompetencijos raišką, kuriant įtraukią aplinką gimnazijoje. Pirmoje darbo dalyje analizuojama mokytojo vadybinės kompetencijos samprata, mokytojų kompetencijos, mokytojų vadybinės kompetencijos ir vadybinės funkcijos. Šioje dalyje, remiantis moksliniais šaltiniais, analizuojama vadovo ir mokytojo bendradarbiavimo svarba kuriant įtraukią aplinką gimnazijoje. Antroje darbo dalyje apibūdinama tyrimo metodika ir eiga bei tyrimo etika. Šioje dalyje pristatomas kokybinio tyrimo organizavimas ir atlikimas. Tyrimui atlikti pasirinktas pusiau struktūruoto interviu metodas, apibrėžiama tyrimo imtis, pateikiamas tyrimo instrumentų ir duomenų analizės metodo (turinio (content) analizės) ir etikos principų pagrindimas. Empirinėje darbo dalyje analizuojamos gimnazijų vadovų ir mokytojų nuomonės ir apie mokytojų vadybinės kompetencijos raišką kuriant įtraukią aplinką gimnazijoje. Atlikus tyrimo pateiktų duomenų turinio analizę, atskleidžiamos mokytojo vadybinės kompetencijos raiškos galimybės ir kylančios problemos kuriant įtraukią aplinką gimnazijoje. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir dokumentus išsiaiškinta, kad vadybinės kompetencijos samprata nėra vienareikšmiška ir galimos įvairios jos variacijos. Apie vadovo ir mokytojo bendradarbiavimą informacijos trūksta, nes mokslinėje literatūroje daugiausiai dėmesio skiriama bendradarbiavimui, kuris vyksta tarp mokytojų, tarp mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų, mokytojų ir mokinių tėvų/globėjų. Duomenų analizė atskleidė, kad mokytojų vadybinės kompetencijos raiškos galimybes kuriant įtraukią aplinką gimnazijoje lemia įvairūs veiksniai, susiję tiek su pačių mokytojų, tiek su vadovų požiūriu ir galimybėmis: vadybinių kompetencijų svarba, vadovo ir mokytojo bendradarbiavimo būtinumas, materialinių išteklių trūkumas, bendravimo trūkumas, profesinio tobulėjimo poreikis, pagalbos ir paramos iš vadovo trūkumas ir kt.

Mokslinė problema – kaip Lean vadybos metodikos įdiegimas ikimokyklinėse įstaigose gali padėti stiprinti mokytojo profesinę motyvaciją? Darbo tikslas – atskleisti Lean vadybos metodikos taikymo galimybės ikimokyklinėse įstaigose, stiprinant mokytojų profesinę motyvaciją. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinkti kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Tyrimo duomenys buvo surinkti anketinės apklausos ir pusiau struktūrizuoto interviu pagalba. Kiekybiniame tyrime dalyvavo 60 pedagogų iš Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus, Kretingos miestų ir Kretingos rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurios taiko Lean vadybos metodiką. Kokybiniame tyrime dalyvavo 7 ikimokyklinių įstaigų vadovai, kurie išmano Lean vadybos metodiką ir šią sistemą integravo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lean vadybos metodika turi įtakos profesinei mokytojų motyvacijai ir ją veikia teigiamai – ypač vertinant tai pagal turimą mokytojo darbo stažą. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai, kurie turi mažesnį darbo stažą, nepriklausomai nuo jų amžiaus, mažiau teigiamai vertino Lean metodikos įdiegimą, tačiau išreiškė didesnį norą būti nuolat motyvuojami įvairiomis motyvavimo priemonėmis. Mokytojai, turintys didesnį darbo stažą, neskyrė daug dėmesio motyvavimo priemonėms, bet Lean vadybos metodiką įvertino teigiamai. Galima teigti, kad iškeltoji hipotezė pasitvirtino – Lean vadybos metodikos integravimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas teigiamai veikia ne tik ugdymo kokybės, bet ir mokytojų profesinės motyvacijos atžvilgiu.

Įtraukusis ugdymas – tai nenutrūkstamas procesas, siekiantis užtikrinti kokybišką švietimą visiems, nepriklausomai nuo asmens gebėjimų, poreikių ar socialinės padėties. Tai ugdymo sistema, kurioje akcentuojamas kiekvieno mokinio individualumas, lygiateisiškumas ir pagarba, užtikrinanti galimybę mokytis pagal savo tempą ir poreikius. Įtraukios mokyklos siekia pašalinti diskriminacijos ir atskirties barjerus, skatindamos socialinį įtraukimą ir bendruomeniškumą. Lietuvoje įtraukusis ugdymas pradėtas įgyvendinti nuo 1991 m., kai specialiųjų poreikių mokiniams buvo sudarytos galimybės mokytis bendrojo lavinimo mokyklų klasėse. Mokyklos direktorius, kaip organizacijos lyderis, tampa pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu ir bendruomenės vedliu, kuris siekia įgyvendinti vertybinius susitarimus (Ališauskienė, Miltenienė, 2018). Vadovai yra pripažįstami kaip esminiai pokyčių agentai, kurie ne tik tiesiogiai formuoja organizacijos kaitos procesus, bet ir netiesiogiai skatina organizacinį mokymąsi (Johnson ir Fuller, 2014). Jų lyderystė užtikrina palankias sąlygas mokytojams mokytis vieniems iš kitų, dalytis patirtimi bei tobulėti, skatina nuolatinį profesinį tobulėjimą. Tokiu būdu vadovų įtaka neapsiriboja vien organizaciniais pokyčiais – ji tampa ilgametės, tvarios mokyklos kultūros pagrindu. Įtraukaus ugdymo sėkmė ypatingai priklauso nuo aplinkos, kuri turi būti pritaikyta skirtingiems mokinių poreikiams ir sudaryti sąlygas visiems jaustis priimtiems. Tokia aplinka skatina ne tik akademinius pasiekimus, bet ir socialinį mokinių įsitraukimą, ugdydama toleranciją ir bendruomeniškumą. Tačiau ne visi vadovai vienodai yra pasiruošę įtraukčiai. Tad iškelta tokia problema – kokias galimybes turi bendrojo ugdymo įstaigos vadovas kurdamas arba gerindamas įtraukiojo ugdymo aplinką? Darbo tikslas: atskleisti bendrojo ugdymo mokyklos vadovo veiklos galimybes kuriant įtraukiojo ugdymo aplinką. Darbo uždaviniai:

1. Atskleisti įtraukiojo ugdymo teorinius pagrindus.
2. Teoriniu pagrindu ištirti mokyklos vadovo vaidmenį ir veiklos galimybes, kuriant įtraukiojo ugdymo aplinką.
3. Ištirti bendrojo ugdymo mokyklų vadovų nuomones apie jų veiklą, kuriant įtraukiojo ugdymo aplinką.
4. Pateikti praktines rekomendacijas bendrojo ugdymo mokyklos vadovams, savivaldybių administracijoms bei švietimo skyriams, kuriant įtraukiojo ugdymo aplinką. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė; anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė, tyrimo rezultatų apibendrinimas; kiekybinei duomenų analizei naudota SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) programa (SPSS 22.0). Kokybinei duomenų analizei naudota turinio (content) analizė. Tyrimo pristatymas: atliekant tyrimą buvo pasitelktas kiekybinio tyrimo metodas ir atlikta anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 101 bendrojo ugdymo įstaigos vadovas. Pagrindinės išvados: tyrimas atskleidė, kad vertinant bendrojo ugdymo vadovų atsakymų vidurkius, didžioji dauguma vadovų pritaria, jog įtraukia mokytojus ir kitus specialistus į strateginio planavimo procesą bei integruoja įtraukiojo ugdymo tikslus į bendrą mokyklos veiklos planą. Specialiųjų mokyklų vadovai dažniau turi aiškiai apibrėžtą įtraukiojo ugdymo viziją, palyginti su kitų tipų mokyklomis. Taip pat vertinant bendrojo ugdymo vadovų atsakymų vidurkius buvo nustatyta, kad didžioji dauguma vadovų skatina bendradarbiavimą tarp mokytojų, dirbančių su įvairių poreikių mokiniais; skatina tėvų ir mokyklos darbuotojų bendradarbiavimą siekiant gerinti ugdymo kokybę; siekia, kad mokyklos aplinka būtų saugi ir prieinama visiems mokiniams, o specialiųjų mokyklų vadovai labiau linkę turėti aiškiai apibrėžtus planus infrastruktūros atnaujinimui, palyginti su kitų tipų mokyklomis. Pagal tyrimo metu gautus duomenis buvo nustatyta, kad didžioji dalis vadovų skatina atvirą ir sąžiningą vertinimo kultūrą mokykloje (vertinant bendrojo ugdymo vadovų atsakymų vidurkius), o kaimo/miestelio mokyklos aktyviau taiko vertinimo įrankius mokinių pažangai ir ugdymo efektyvumui analizuoti lyginant su miesto mokyklomis. Ketvirtadalis visų respondentų nurodė, kad pagrindinis iššūkis yra finansinių išteklių trūkumas. Šiek tiek daugiau nei penktadalis pabrėžia specialistų, turinčių reikiamas žinias ir įgūdžius, trūkumą, o kaimo/miestelio mokyklos kiek dažniau susiduria su finansinių išteklių trūkumu, nei miesto mokyklos. Tyrimas atskleidė, kad planuojami vadovų veiksmai siekiant gerinti įtraukiojo ugdymo aplinką apima kvalifikacijos kėlimą, specialistų samdymą ir infrastruktūros gerinimą. Didelis dėmesys taip pat skiriamas bendruomenės įtraukimui, pabrėžiant tėvų ir globėjų švietimo svarbą.

Magistro darbe nagrinėjami mokymo(si) pameistrystės forma profesinėse mokyklose ir jos kokybės užtikrinimo procesai, siekiant išsiaiškinti, kaip šie procesai atitinka darbdavių ir mokinių poreikius. Lietuvoje 2019 m. spalio 23 d. buvo patvirtintas Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašas, kuris pirmą kartą aiškiai apibrėžia teises ir pareigas tiek profesinio mokymo teikėjams, tiek darbdaviams ir pameistriams. Tai apima ir reikalavimus mokymo kokybei. Praktikoje efektyvi pameistrystė įmanoma tik esant sklandžiam bendradarbiavimui tarp visų suinteresuotų šalių, ypač tarp darbdavių ir mokymo įstaigų. Nors į pameistrystę investuojama daug išteklių, Lietuvoje mokiniai, besimokantys pameistrystės forma, dažnai įgyja per mažai realaus darbo įgūdžių, o darbdaviai nėra visiškai patenkinti mokymo kokybe. Darbo tikslas – ištirti mokymo(si) pameistrystės forma kokybės užtikrinimo procesus profesinėse mokyklose ir nustatyti, kaip šie procesai atitinka darbdavių ir mokinių poreikius. Tyrimas remiasi literatūros analize ir kokybiniais tyrimo metodais, įskaitant pusiau struktūruotus interviu, kuriuose dalyvavo darbdaviai, pameistriai ir profesinių mokyklų atstovai iš Skuodo, Telšių, Plungės ir Klaipėdos. Interviu duomenys bus analizuojami naudojant teminę analizę, siekiant nustatyti pagrindines problemas ir iššūkius, susijusius su pameistrystės kokybės užtikrinimu bei atitikimu darbdavių ir mokinių poreikiams. Tyrimas atskleidė, kad mokymo(si) pameistrystės forma kokybė profesinėse mokyklose yra esminė sąlyga, užtikrinanti pameistrių pasirengimą darbo rinkai ir atitiktį darbdavių bei mokinių poreikiams. Pameistrystės programų struktūra, kuri apjungia teoriją ir praktiką, suteikia pameistriams galimybę įgyti tiek techninių, tiek gyvenimiškų įgūdžių. Tačiau siekiant užtikrinti šių įgūdžių pritaikomumą darbo rinkoje, būtina nuosekliai derinti teorines žinias su praktiniais užsiėmimais, reguliariai stebėti pažangą ir atlikti vertinimus. Efektyvus bendradarbiavimas tarp profesinių mokyklų ir darbdavių, taip pat nuolatinis grįžtamasis ryšys ir kokybės kontrolė, yra pagrindiniai elementai, garantuojantys kokybišką mokymą ir pameistrių integraciją į darbo rinką. Be to, svarbu, kad pameistrystės programos būtų lankstesnės ir atitiktų ne tik techninius, bet ir psichologinius bei socialinius darbo rinkos reikalavimus. Ateityje pameistrystės programų tobulinimas turi remtis darbdavių aktyvesniu įsitraukimu, darbdavių ir pameistrių bendrųjų kompetencijų ugdymu, kad būtų užtikrinta aukšta mokymo kokybė ir sėkminga pameistrių karjeros pradžia. Tyrimo rezultatai prisidės prie profesinio mokymo kokybės gerinimo ir padės įvertinti pameistrystės efektyvumą, siekiant užtikrinti, kad profesinės mokyklos geriau atitiktų darbo rinkos ir mokinių poreikius.

Tyrimo aktualumas siejamas su etikos kodekso laikymosi svarba socialiniame sektoriuje, nepažeidžiant socialinio darbo etikos principų, vertybių bei pagrindinių nuostatų. Socialinio darbuotojo gebėjimas naudotis etikos kodekso nurodymais kaip elgtis su klientu, nepaisant jo gyvenimo būdo. Socialinio darbo teisingumo principai ir žmogaus teisės yra esminiai orientyrai socialiniame darbe. Dažnai tenka susimąstyti, ar tikrai tai yra prioritetas kiekvienam socialiniam darbuotojui. Todėl etikos kodeksas yra būtinas, kad padėtų darbuotojams sąžiningai, nuoširdžiai, atsakingai atlikti savo pareigas. Dėl socialiniame sektoriuje nepakankamų žinių, kvalifikacijos, kompetentingumo, profesionalumo ir profesinės etikos stokos, iškyla etikos pažeidimų, kurie pasireiškia psichologiniu smurtu, nepagarba paslaugos gavėjui, bendradarbiams. Tad etikos kodeksas yra būtinas socialinių darbuotojų veiklos pagrindas. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti, su kokiomis etinėmis problemomis susiduria socialiniai darbuotojai savo darbo praktikoje bei kokį poveikį etikos kodeksas turi jų profesinei veiklai:

1. Kas padeda socialiniams darbuotojams etiškai pasielgti vienokioje ar kitokioje situacijoje, kai asmeninės vertybės prieštarauja etikos kodeksui.
2. Kaip dažnai yra akcentuojamas etikos kodeksas jų profesinėje veikloje bei kaip juo naudojamasi savo darbo praktikoje. Socialiniam darbuotojui reikšminga gebėti įgyti kliento pasitikėjimą, užmegzti ryšį su juo bei suteikti pagalbą pačiam randant tinkamus problemų sprendimo būdus. Taigi socialinių darbuotojų profesinėje veikloje būtina užtikrinti etikos laikymąsi. Tačiau trūksta aiškių gairių, kaip tai padaryti. Pastebėta, kad dauguma socialinių darbuotojų nėra susipažinę su jų etikos kodeksu ir, tikėtina, jo netaiko savo veikloje. Darbo tikslas: išanalizuoti socialinių darbuotojų etikos kodekso taikymo darbo praktikoje iššūkius ir perspektyvas, kartu apžvelgiant etikos kodekso sampratą bei raidą ES; atskleisti socialinių darbuotojų etikos kodekso taikymo darbo praktikoje galimybes, išsiaiškinant profesinės etikos ypatumus bei teisinį reguliavimą ES ir Lietuvoje; nustatyti esmines etines infrastruktūros įveiklinimo problemas Lietuvos socialinio darbo sektoriuje; identifikuoti socialinio darbo vertybes. Išstudijavus mokslinius šaltinius, išanalizuotas socialinių darbuotojų etikos kodekso taikymo mechanizmas, išryškinti pagrindiniai etiniai iššūkiai ir perspektyvos socialinio darbuotojo darbo praktikoje, sprendžiant pagrindines etines dilemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdai. Išryškėjo asmeninių vertybių nuostatos bei profesinės etinės vertybės socialinio darbuotojo santykyje su klientais; atsiskleidė etikos kodekso reikšmė ir perspektyva darbo praktikoje.

Nugaros skausmas tai seniai žmoniją varginanti problema, bloginanti fizinę ir emocinę savijautą. Somatikos pamokos, tai vienas iš alternatyvių būdu, padedantis geriau pajausti savo kūną, atrasti pamirštų judesių sąmoningą kontrolę, gerinti judesio kokybę ir taip mažinti skausmą. Tyrimo tikslas - remiantis holistiniu požiūriu atskleisti Thomas Hannos somatikos pamokų, skirtų darbui su kūno judėjimo šablonais, poveikį neurodinaminiam raumenų stabilumui asmenims, jaučiantiems lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą. Tyrimo uždaviniai: 1.Išanalizuoti T. Hannos somatikos pamokų poveikį tyrimo dalyvių lėtinio skausmo mažinimui ir jų funkcionalumui. 2.Identifikuoti T. Hannos somatikos pamokų poveikį tyrimo dalyvių neurodinaminiam raumenų stabilumui. 3.Palyginti T. Hannos somatikos pamokų poveikį skausmui, funkcionalumui ir neurodinaminiam raumenų stabilumui tarp nuotolinės ir kontaktinės grupės. 4. Remiantis pusiau struktūruoto interviu duomenimis, atskleisti tyrimo dalyvių patirtis po T. Hannos somatikos pamokų. Tyrimo metodika: Pasirinkta mišrių tyrimo metodų prieiga. Tyriame dalyvavo 22 tyrimo dalyviai, jaučiantys lėtinį ANDS (11 nuotoliu, 11 kontakte). Naudoti šie instrumentai: VAS skausmo skalė, FRI klausimynas, DNS testai. Kiekybinio tyrimo statistinė duomenų analizė buvo atlikta IBM SPSS 20.0 kompiuterine programa. Kokybinio tyrimo duomenys rinkti pusiau struktūruoto intervu metodu, apdorojami kokybine kontentine analize.Tyrimo rezultatai: Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog T. Hannos somatikos pamokos buvo naudingos abiem grupėm. Sumažėjo tiriamųjų skausmas, pagerėjo funkcionalumas bei neurodinaminis raumenų stabilumas. Somatikos pamokų metu įgyta giluminė patirtis, padeda geriau jausti savo kūną ir sumažinti skausmą.Išvada: T. Hannos somatikos pamokos mažina skausmą, gerina funkcionalumą bei neurodinaminį raumenų stabilumą.

Organizations have been implementing strategies in their business to enhance the continuity of their operations. The emerging issues relating to environmental and social problems has made organizations to implement sustainability strategies in their business activities. The scientific problem of the master thesis are factors relating to environmental, economic and social aspect of sustainable organizations. The research question of the master thesis is: What are the challenges business organizations encounter in creating sustainable organizations? The purpose of the study is to identify the problems in building sustainable organizations and make recommendations that will improve sustainable organizations. The study consists of three main parts. The first part is the theoretical part which analyzes the concepts of sustainable organizations in different perspectives, management performance in organizations and challenges relating to sustainability implementations. The second part of the study involves research methodology. Two methods were used, that is, quantitative and qualitative method. Quantitative method was used to conduct a survey on one organization with four branches. Qualitative method was used to analyzed documents and websites of some selected sustainable organizations. In addition a qualitative semi-structured managerial interview was conducted on three managers using qualitative method. The third part of the research focused on the empirical analysis and evaluation. The findings revealed that Organization’s inability to reward and motivate employees work done or activities, lack of local funding associated with environmental friendly materials, and lack of economic development sustainability policies are the organizational, environmental, economic and social challenges and barriers that impede the establishment of sustainable organization in Ghana. The findings of managerial interview also revealed problems relating to lack of accessible sustainable technology, lack of capital access, cost of investment, and supply chain challenge. The qualitative analysis of selected organization was done on 7 out of 29 organizations from the UN Global Compact. All the 7 organizations were practicing sustainability and have sustainability implementation strategies in their operations. The remaining organizations couldn’t be analyzed because they were not having active website and their sustainability practice couldn’t be identified. The research thesis proposed recommendations for effective building of sustainable organization.

Didėjantis vaikų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių skaičius, reikalauja kompleksinės pagalbos, nuolat kelia naujus uždavinius suvienyti įvairių sričių specialistų bendradarbiavimą gerinant vaikų ugdymą bei socializaciją įtraukiojo ugdymo kontekste. Šiai dienai tokios sąvokos, kaip įtrauktis, įtraukusis ugdymas, įtraukioji mokykla, tampa aktualiausia diskusija švietimo sistemoje. Siekiant ištirti socialinės pedagoginės pagalbos galimybes didinant 5-8 klasių specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų socialinę įtrauktį progimnazijoje yra keliama mokslinė problema: Kokios yra socialinės pedagoginės pagalbos didinant 5-8 klasių specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų socialinę įtrauktį progimnazijoje galimybės? Darbo tikslas: Atskleisti socialinės pedagoginės pagalbos didinant 5-8 klasių specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų socialinę įtrauktį progimnazijoje galimybes.

Mažėjant belaidžių jutiklių kainoms, jei vis plačiau naudojami įvairiose srityse, įskaitant ir meteorologinių sąlygų stebėjimą. Naudojant daug jutiklių, iškyla problema su jutiklių matavimų duomenų kaupimu ir vizualizavimu. Analizuojama, kaip veikia tokio tipo sistemos bei jų veikimo principai. Analizuojami galimi duomenų vizualizavimo metodai. Pasinaudojus analizės rezultatais, sudaromi reikalavimai sistemai ir pagal juos pasirenkami programiniai įrankiai. Kuriamas informacinės meteorologinių duomenų sistemos prototipas. Vizualizavimo sistemos prototipas sukuriamas pritaikinius Delaunay trianguliaciją ir kitus geometrijos metodus. Vėliau sistemos prototipas išbandomas su realių belaidžių jutiklių sistemų surinktais duomenimis.

Šiо darbо tikslas - ištirti didžiųjų ir mažųjų valstybių priоritetus, resursus bei strategijas kibernetiniо saugumо, ir infоrmaciniо karо sąlygоmis kylančius klausimus. Įvertinti kibernetiniо saugumо ateities perspektyvas, galimas prevencijas sustabdyti kibernetinių išpuоlių skaičių augimą taip mažinant ar neutralizuоjant pavоjus šalies naciоnaliniam saugumui. Darbą sudarо įvadas, trys pagrindiniai skyriai su pоskyriais bei išvadоs ir literatūrоs sąrašas. Pirmame skyriuje analizuоjama kibernetiniо saugumо iššūkiai infоrmaciniо karо sąlygоmis, pabrėžiamоs naciоnaliniо saugumо ir infоrmaciniо karо sampratоs ir sampynоs, pateikiama kibernetiniо saugumо prоblemоs naciоnaliniо saugumо kоntekste. Antrajame pateikiama kelių didžiųjų ir mažųjų šalių kibernetinis saugumas, palyginimas, jų suvоkimas į kibernetikоs grėsmes, empirinė patirtis. Trečiame nagrinėjama kibernetinis saugumas Lietuvоje naudоjama strategija ir taktika, kоkie yra priоritetai, kaip tvarkоmasi su kibernetiniо saugumо pažeidimais ir nuоstоliais kibernetinėje erdvėje įvykdytų kibernetinių atakų atvejais. Pateikiama Lietuvоs infоrmacinių resursų vieta ir vaidmuо šalia NATО kibernetiniо saugumо užtikrinimо sąsajоs, kaip kоlektyvinės gynybоs оptimizacija užtikrinant Lietuvоs naciоnalinį saugumą ir galimybės jį sustiprinti.

Darbe nagrinėjama migracijos keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, apžvelgiant teorinius, praktinius ir politinius aspektus. Pagrindinis dėmesys skiriamas migracijos politikos sampratai, jos klasifikacijai bei teorijoms. Taip pat aptariama Europos Sąjungos migracijos politika, pagrindiniai dokumentai, tokie kaip Migracijos bei prieglobsčio paktas, kurie formuoja bendrą migracijos valdymo sistemą. Analizuojamas migracijos poveikis Lietuvai – demografiniai pokyčiai, ekonominiai iššūkiai, socialinė įtampa ir hibridinės atakos. Nagrinėjama, kaip šie procesai atsispindi nacionalinio saugumo vertinimuose ir politiniuose sprendimuose, atkreipiant dėmesį į migracijos keliamas rizikas ir jų valdymo būdus. Aptariamas Lietuvos atsakas į hibridines atakas, sienų apsaugos stiprinimą ir migrantų krizės valdymą. Darbas grindžiamas statistinių duomenų analize, lyginamuoju tyrimu ir atvejų analize. Pateikiamos rekomendacijos, kaip gerinti migracijos rizikų valdymą, stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų ir taikyti inovatyvius sprendimus, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą bei socialinį stabilumą. Šis tyrimas ypač aktualus dabartiniame geopolitiniame kontekste, atsižvelgiant į augančius migracijos srautus, Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Baltarusijos vykdomas hibridines atakas, kurios daro tiesioginę įtaką Lietuvos saugumui ir migracijos politikai.

Gerovės valstybei labai artimas yra socialinis saugumas. Socialinis saugumas neretai tapatinamas su socialine gerove. Tačiau socialinis saugumas pirmiausia apibrėžiamas kaip skirtinga gerove disponuojančių ir skirtingas socialines pozicijas užimančių bei skirtingus socialinius statusus, socialinių sluoksnių, taip pat atskirų individų konflikto prevencija ir sprendimas. Mokslinės literatūros apžvalga byloja aktualiu išliekantį klausimą apie valstybės įsipareigojimų piliečių gerovei ir socialinei santarvei (įtraukčiai) masto nepastovumą ir pačių piliečių pastangų cikliškumą siekiant visų visuomenės narių gerovės ir saugaus bendrabūvio. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai su poskyriais ir išvados. Pirmajame skyriuje bandoma apibrėžti gerovės valstybės sampratą, išskiriant kokios yra gerovės valstybės pasaulyje, jų raida, taip pat apžvelgiami gerovės valstybės tipai. Antrajame skyriuje apibrėžiama socialinio saugumo samprata ir jo vaidmuo vidinio ir išorinio nacionalinio saugumo sąveikoje. Trečiajame skyriuje pasiremiant Lietuvos ir Prancūzijos pavyzdžiais bandoma ištirti koks ryšys tarp gerovės valstybės ir socialinio saugumo yra skirtingose šalyse, koks jų santykis.