Viešasis sektorius yra sudėtinga bei patirianti pokyčius sistema, kurios efektyviam funkcionavimui būtinas nuolatinis mokymasis, transformuojantis įprastus darbo metodus bei stiprinantis sisteminį mąstymą. Tokiomis savybėmis ir pasižymi DV mokymasis. Tačiau nėra aišku, ar viešojo sektoriaus institucijose skiriama pakankamai dėmesio organizacijos narių mokymuisi, nors viešojo sektoriaus mokymąsi galima įvardinti kaip vieną pagrindinių darnaus vystymosi sėkmės prielaidų. Šiame darbe apsiribota LR viešojo sektoriaus socialine sritimi, dėl pastarosios svarbos visame darnaus vystymosi kontekste. Taigi, darbo problema formuluojama klausimu: kaip organizuojamas ir vykdomas darnaus vystymosi mokymasis socialinės srities viešojo sektoriaus organizacijose? Darbą sudaro trys struktūrinės dalys. Pirmojoje dalyje atliekama teorinė darnaus vystymosi ir viešojo sektoriaus mokymosi sąsajų analizė, nagrinėjant mokymąsi kaip darnaus vystymosi sėkmės prielaidą, organizacinio mokymosi koncepciją bei darnaus vystymosi viešajame sektoriuje aspektus. Antrojoje darbo dalyje pateikiamas tyrimo metodologijos pagrindimas, apibrėžiant tyrimo atlikimo etapus ir jų svarbą. Trečioji darbo dalis skirta empiriniam tyrimui, kurio metu atskleidžiama viešojo sektoriaus DV mokymosi raiška Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžių organizacijų kontekste. Atlikus empirinį tyrimą taikant turinio (content) ir pusiau struktūruoto interviu metodą buvo atskleista DV mokymosi raiška Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžiose organizacijose 2017 – 2019 metais. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė faktą, jog DV mokymosi raiška nagrinėjamose institucijose yra nevienoda, tačiau visose institucijose šiuo metu vykdomas DV mokymasis yra nepakankamas bei neužtikrinantis viešojo sektoriaus darbuotojams reikiamų žinių ir gebėjimų darnaus vystymosi realizavimui.