Disertacijoje tiriami intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai, paliudyti pirmuosiuose lietuvių rašytiniuose paminkluose, reprezentuojančiuose visus rašytinius kalbos variantus – vakarinį, vidurinį ir rytinį. Darbo tikslas – sinchroniniu ir diachroniniu požiūriu ištirti senųjų raštų intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių sistemą – morfologiją, semantiką, nustatyti tiriamųjų veiksmažodžių struktūrinius požymius, jų kitimo tendencijas. Taikant diachroninio pobūdžio morfologinės analizės principus, aprašomąjį, vidinės rekonstrukcijos metodus bei sisteminės analizės metodiką, aprašyta šių veiksmažodžių morfologinė struktūra – esamojo ir būtojo laiko konstrukcinės ypatybės, alternavimo atvejai, konstrukcinio kodavimo ypatumai kategorinės semantikos atžvilgiu. Visas aprašas susideda iš trijų dalių – aprašo centre yra senųjų raštų duomenys, juose aptinkamo įvairavimo tendencijos, skirtingų morfologinių struktūrų konkurencija, galimo kitimo kryptys, senųjų raštų autorių tarminės fonetinės ypatybės. Senųjų raštų duomenys toliau lyginti su lietuvių tarmių ir dabartinės lietuvių kalbos duomenimis siekiant išsiaiškinti įvairuojančių formų lokalizaciją, paplitimo ribas bei jų chronologinę ir arealinę distribuciją, struktūros pokyčių tendencijas ir jų motyvus. Analizuojamų veiksmažodžių semantikos tyrimui taikomi predikatinės ir komponentinės analizės metodai – tiriama analizuojamų veiksmažodžių semantika, predikatai klasifikuojami pagal akcionalinius požymius, išskiriant papildomas, arba antrines, akcionalines predikatų klases, analizuojama jų semantinė struktūra, skiriamos paliudytų veiksmažodžių semantinės grupės, aprašomos pagrindinės jų metaforizacijos kryptys, apžvelgiamos tranzityvumo ir refleksyvumo ypatybės.