Darbe tiriama 1653 m. Kėdainių leidinių, vadinamų „Knyga nobažnystės“, dviejų dalių morfologija. XVI–XVII a. lietuviškų raštų kalba – vienas svarbiausių lietuvių kalbos istorijos šaltinių. Raštų paminklo kalba gali būti nagrinėjama įvairiais lygmenimis – fonetikos, morfologijos, leksikos ir sintaksės. Daugiausia tyrėjų dėmesio sulaukia senųjų raštų leksika: leidžiami atskirų raštų ar autorių žodynai bei leksikos registrai, kuriamas kompiuterinis istorinis lietuvių kalbos žodynas. Tokie registrai ir žodynai yra labai parankūs ir morfologijos tyrimams, tačiau dėl vis dar gana sudėtingo medžiagos atrankos mechanizmo šie tyrinėjimai nėra labai spartūs. XVI–XVII a. „vidurietiškų“ (vakarų aukštaičių šiauliškių tarmės pagrindu parengtų) raštų vardažodžio morfologijos tyrimai dar labai fragmentiški. Daugiau dėmesio skiriama Daukšos tekstams, kitų to meto leidinių morfologijos tyrimų tėra keletas. Šiame darbe tiriama 1653 m. Kėdainių leidinių, vadinamų „Knyga nobažnystės“, dviejų dalių morfologija, t. y. daiktavardžių ir būdvardžių kaityba. Tyrimui pasitelktos informacinės technologijos: sukurta skaitmeninė KN teksto kopija ir reliacinio modelio kartoteka, kurioje duomenys (kartotekos kortelių įrašai) pateikiami tarpusavyje susietose duomenų lentelėse; sukurtas ir taikomas įrankis kalbos ypatybėms (ypač morfologijai) grupuoti, atrinkti ir analizuoti (DBVS MS Access realizuota reliacinė senųjų raštų morfologijos duomenų bazė); naudojantis šiuo įrankiu, patikrinti ankstesn KN kalbos tyrimo rezultatai, ištirta ir aprašyta KN vardažodžio kaityba ir pagal to tyrimo rezultatus modifikuoti, patikslinti KN morfologijos duomenys bazėje.

The language of the 16th and 17th c. Lithuanian writings is one of the most important sources of the history of the Lithuanian language. The language of old writings can be analysed at various levels, e.g. phonetic, morphological, lexical, or syntactic. Most researchers focus their studies on the lexis of old writings. The dictionaries and the lexical registers of individual texts are being published, and a digitalized historical Lithuanian dictionary has become available online. Such books and dictionaries are very useful for morphological studies, however, due to the quite complex mechanism of material selection, these studies are still too time consuming. This study deals with the morphology of denominatives, i.e. features of the inflection of nouns and adjectives, in two parts of Kėdainiai publications (1653) commonly known as the Knyga nobažnystės (KN, ‘Book of Devotions’). The KN language is based on the western Aukštaitian Šiauliai dialect, which is considered to be the central written language variant of the 16th and 17th c. Studies on the denominative morphology of this language are still very fragmented. Most attention is paid to Daukša's texts; there are only a few studies of morphology in other publications of the same period. The research is based on modern information technologies: a digital copy of KN text and a relational model index as a tool for the language investigation was created; the data in the index was placed in interlinked data tables; further, the instrument for the grouping, sorting, and analysis of the language properties (especially morphology) was developed and applied, the old writings' morphology database was realized in DBMS MS Access; using this tool the earlier results of KN language studies were verified, the inflection of denominatives was investigated and described, the data of the KN morphology data base was clarified according to the results of the investigation.