Žaizdos gijimas yra sudėtingas procesas, kurį gali apsunkinti priešoperaciniu ir pooperaciniu laikotarpiu patiriami išgyvenimai. Emocijos veikia ne tik žmogaus elgesį, bet ir sveikatą, todėl svarbu atskleisti sąveiką tarp psichoemocinės būsenos ir žaizdų gijimo Lietuvoje, siekiant tikslingo žaizdos gydymo ir jos priežiūros. Tyrimo tikslas - įvertinti pacientų po operacijos žaizdų gijimo ir psichoemocinės būsenos sąsajas. Tyrimo metodika. Atliktas mišrus tyrimas, jungiant kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodus. Naudoti instrumentai: klausimynas (Minesotos daugiaprofilinio asmenybės klausimyno, trumpojo varianto (MMPI-2) sveikatos ir charakterio skalės bei Liušerio spalvų testas) ir medicininių dokumentų analizė, kuria buvo nustatytas žaizdos gijimo būdas (gijo pirminiu ar antriniu būdu). Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta, naudojant statistinės programos paketą „SPSS 17.0“ ir Microsoft Excel 2016 kompiuterinę programą. Imtį sudarė - 383 respondentai. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatų duomenimis, neigiami psichoemociniai išgyvenimai pooperaciniu laikotarpiu, intensyviau jaučiami moterų tarpe. Vyrai pooperaciniu laikotarpiu save linkę vertinti palankiau, stengdamiesi slėpti savo neigiamas emocijas, trūkumus. Taip pat, pooperaciniu laikotarpiu, nustatytas išaugęs vyrų tarpusavio santykis su aplinka. Moterų grupėje nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp gretutinių susirgimų ir žaizdų gijimo, kuomet gretutiniai susirgimai, neigiamai veikia žaizdos gijimą. Tiriamųjų (vyrų ir moterų), kurių pooperacinis laikotarpis buvo stipriau išreikštas neigiamomis psichoemocinėmis būsenomis ir išgyvenimais, dominavo antrinis žaizdos gijimo būdas. Išvada. Analizuojant pacientų po operacijos žaizdų gijimo ir psichoemocinės būsenos sąsajas, galima teigti, kad neigiami psichoemociniai išgyvenimai, pooperaciniu laikotarpiu, neigiamai veikia žaizdų gijimą, sulėtindami procesą.

COVID-19 yra daugiasisteminė liga, pasireiškianti įvairiais simptomais, besitęsiančiais ir praėjus ūmiam ligos periodui, kurie neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę. Svarbu įvertinti visapusę COVID-19 įtaką pacientų šeimyniniam ir socialiniam gyvenimui, fizinei bei psichinei sveikatai. Efektyvus vertinimo ir ankstyvų intervencijų planas, sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su pacientais sergančiais ir persirgusiais COVID-19, padėtų laiku išspręsti jų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės iššūkius. Tyrimo tikslas – nustatyti pacientų, persirgusių COVID-19, užsitęsusių simptomų ir gyvenimo kokybės sąsajas. Tyrimo metodika. Mokslinės literatūros apžvalga, pateikta teorinėje darbo dalyje. Atliktas kiekybinis tyrimas, internetinė apklausa. Taikytas statistinis duomenų apdorojimas. Imtis 167 pacientai, atitinkantys atrankos kriterijus. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Dažniausi užsitęsę simptomai: nuovargis, atminties sutrikimai, nuotaikos svyravimai/dirglumas/prasta savijauta, kaklo/nugaros/apatinės nugaros dalies skausmai, miego sutrikimai, prakaitavimas, galvos svaigimas/silpnumas. Trys ketvirtadaliai tiriamųjų savo gyvenimo kokybę vertino – patenkinamai, ketvirtadalis – prastai. Nustatytos statistiškai reikšmingos gyvenimo kokybės sąsajos su amžiumi (p=0,004, jaunesni žmonės GK vertino prasčiau) ir išsilavinimu (p=0,018, žemesnį išsilavinimą turintys tiriamieji GK vertino - geriau). Simptomai, kuriuos patiriantys tiriamieji vertino gyvenimo kokybę prasčiau (p<0,05): mieguistumas, raumenų skausmas, nuotaikų svyravimai/dirglumas/prasta savijauta, nemiga/miego sutrikimai, nuovargis, pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas/silpnumas, migrena/galvos skausmas, dusulys, tachikardija/aritmija/širdies plakimas, kosulys, raumenų skausmas, kaulų ir sąnarių skausmas, kaklo/nugaros skausmas, sunkios kojos/apatinių galūnių tinimas, pilvo diskomfortas/skausmas, nosies tekėjimas/užgulimas, sausos/sudirgusios/vandeningos akys, kraujospūdžio sutrikimai, šlapinimosi sutrikimai. Nustatyta (p<0,05), kad didesnis varginančių simptomų skaičius susijęs su prastesniu gyvenimo kokybės vertinimu. Išvada. Pacientų, persirgusių COVID-19, patiriami užsitęsę simptomai neigiamai veikia gyvenimo kokybę, dalis jų stipriau nei kiti. Prastas gyvenimo kokybės vertinimas susijęs su jaunesniu amžiumi ir aukštesniu išsilavinimu.