Pasaulyje sparčiai besivystant elektra varomoms transporto priemonėms atsiranda vis daugiau problemų susijusių su jų energijos sąnaudomis. Labai didelė problema šioje srityje yra elektros energijos sukaupimas ir naudojimas. Siekiama, kad būtų galima elektra varoma transporto priemone nuvažiuoti kuo didesnį atstumą su kuo mažesnėmis energijos sąnaudomis. Tam reikalingi labai talpūs akumuliatoriai ir atitinkami valdymo algoritmai. Blogai parinkti valdymo algoritmai gali be reikalo ir greitai iššvaistyti akumuliatoriuose sukauptą energijos rezervą ir sumažinti nuvažiuojamą atstumą. Šiame darbe apžvelgiami labiausiai paplitę sistemų valdymo algoritmai, tokie kaip PID reguliatorius, greičio profiliai ir neraiškioji logika. Apžvelgus kiekvieno iš jų panaudojimo atvejus mokslinėje literatūroje nutarta elektrinio traukinio greičio kontrolės sistemą mažinančią energijos sąnaudas kurti remiantis greičio profiliais. Darbe taip pat nagrinėjami įtolintų sistemų valdymo būdai Bluetooth ryšio pagalba. Darbe aprašomas tiek techninės, tiek programinės sistemos kūrimo procesas. Sukurta sistema yra automatinė, o jos inicijavimas ir duomenų rinkimas vyksta nuotoliniu būdu. Atliekant sistemos patikrinimą eksperimentiniu būdu buvo stebimas sistemos elektros energijos suvartojimas, o po to palyginamas su prieš tai buvusios sistemos energijos suvartojimu. Atlikus palyginimą nustatyta, kad naujos sistemos veikimas užtikrina tolydų elektrinio traukinio modelio judėjimą ir mažesnes energijos sąnaudas.

Darbas skirtas maršruto planavimo sistemos, įvertinančios eismo spūstis realiam laikui, projektavimui ir prototipo kūrimui. Darbe suprojektuota sistema, kuri apjungia eismo spūsčių ir maršruto planavimo posistemius į vieną sistemą, naudodama realaus laiko duomenis. Apžvelgus mokslinę literatūrą buvo pasirinkta metodika ir priemonės leidžiančios realizuoti eismo spūsčių aptikimą realiu laiku ir maršruto sudarymą įvertinant spūstis. Darbe pateikti sukurtos sistemos prototipo palyginimo su Waze maršruto planavimo sistemos rezultatai.