Žemėvalda ir socialinė-ūkinė struktūra Klaipėdos valsčiuje: pirmieji sekuliarizuotos Prūsijos dešimtmečiai

Užsibrėžtų klausimų nagrinėjimas įsiterpia į tautų ir visuomenių formavimosi Vidurio-Rytų Europoje (XVI–XXI a.) tyrimų krypties studijas. Kuria perspektyvą jas plėtoti atsižvelgiant į jungtis su Baltijos jūros arealu. XVI a. toje erdvėje iš dalies konfesinį Vokiečių ordino (toliau – VO) valstybinį darinį Prūsijoje pakeitė pasaulietinė kunigaikštystė (toliau – PK). Ji ne tik tapo nauju regiono žaidėju, bet ir vienos iš dviejų modernios Prūsijos tapatybių lopšiu. Vokiškoje, lietuviškoje, senojoje lenkiškoje istoriografijoje įsitvirtino stereotipas apie visų VO suformuotų struktūrų tęstinumo Prūsijoje nutrūkimą, totalią pertvarką per labai trumpą laiką ir naujos visuomenės sukūrimą veikiant administracinėmis priemonėmis. Centruose įsibėgėjus permainoms kasdieniniame gyvenime nusistovėję elgesio modeliai, tradicijos ir papročiai pakraščiuose galėjo veikti ilgiau, o jų pasikeitimas vykti lėčiau. Inercija sudarė galimybes VO tvarkų ir rutininių veiksmų tęstinumui žemiausioje pakopoje (pvz., anksčiau patvirtintų privilegijų, teisių, prievolių). Tyrimas padės apčiuopti konkrečius Klaipėdos komtūrijos (toliau – KK) pertvarkos į valsčių (toliau – KV) ypatumus ir pirmų dviejų kartų gyvenimo naujoje valstybėje kasdienybėje vykusių procesų plėtotę – intensyvumą. Tiriama teritorija labiausiai nutolusi į šiaurę, supama ir sąveikaujanti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) vakariniu pakraščiu. Vietos specifika (pvz., gamtine, geopolitine, etnine, kultūrine etc.) ji atstovauja Prūsijos periferijai. Todėl tikėtina, kad atliktas tyrimas leis patikslinti ar koreguoti minėtas stereotipines istoriografijos nuostatas. Svarbus ir regioninės istorijos tyrimų aspektas.

The exploration of the questions raised here makes part of the studies in the area of the making of nations and societies in Central and Eastern Europe in the period from the 16th century to the 21st century. The connections to the Baltic Sea area define the prospects of research in this topic. In the sixteenth century, a partially confessional polity of the Teutonic Order was transformed into the Duchy of Prussia, a secular state. Not only did it become a new regional player, but also a birthplace of one of the two identities of modern Prussia. A stereotype to the effect that the discontinuity of all the structures built under the Teutonic Order and the total reformation and creation of a new society through the workings of administrative measures had occurred in a very short span of time has been deeply entrenched in German, Lithuanian and partly in Polish historiography. With the changes gathering momentum in the centres of power, the established everyday behavioural models, patterns, traditions and customs might have endured on periphery, the change slowing down. The inertia created an opportunity for the continuity of the state of things and routines of the Teutonic Knights at the lowest level (such as previously adopted privileges, rights and duties). The research will help clarify the idiosyncrasies of the restructuring of the commandery (German Komturei) of Memel into Hauptamt (Hauptamt Memel, or the District of Klaipėda) and the developments and their intensity in everyday life of the first two generations during the early existence of a new state. The region under study was the northernmost area of Prussia surrounded by and interacting with the western border regions of the Grand Duchy of Lithuania. In terms of the local specifics (such as natural, geopolitical, ethnic, cultural, etc.), it represents the Prussian periphery. It is therefore expected that the study will make it possible to refine and correct the aforementioned historiographic stereotypes. An aspect of regional historical studies is also important.