Civilių gyventojų ir Lietuvos kariuomenės sąveika 1918-1923 m.

Disertacijoje tiriama 1918–1923 m. Lietuvos gyventojų sąveika su Lietuvos kariuomene. Tyrime koncentruojamasi į istoriografijoje mažiausiai dėmesio sulaikiusį 1918–1923 m. karinių veiksmų objektą – civilius gyventojus. Sąveikos tarp civilių gyventojų ir Lietuvos kariuomenės analizė sudaro galimybes atsakyti į du tarpusavyje susijusius klausimus – kaip civiliai gyventojai patyrė 1918–1923 m. vykusius karinius veiksmus, o taip pat – kaip jie reagavo į nepriklausomos Lietuvos valstybės idėją reprezentavusią Lietuvos kariuomenę? Išanalizavus 1918–1920 m. karinių veiksmų dinamiką disertacijoje pateikiami karinių veiksmų geografinė lokalizacijos rezultatai, leidžiantys tiksliai įvertinti kur vyko Nepriklausomybės karas ir kaip šį karą patyrė civiliai gyventojai. Disertacijoje analizuojamos trys 1918–1923 m. civilių gyventojų ir Lietuvos kariuomenės sąveikų grupės: a) civilių gyventojų ir Lietuvos kariuomenės ekonominiai santykiai, apimantys savanorišką paramą bei Lietuvos kariuomenės poreikiams patenkinti būtiną priverstinį civilių turto nusavinimą; b) savanoriška bei priverstinė „civilio-kario“ transformacija, jos mastas ir motyvai; c) civilių gyventojų santykiai su Lietuvos kariuomene namų fronte (civilių gyventojų saugumo paieškos, karių smurtas ir kasdieninio gyvenimo apribojimai).

The dissertation examines the interaction of the Lithuanian population with the Lithuanian army in 1918-1923. The research focuses on the object of the 1918-1923 military actions that has received the least attention in the historiography - the civilian population. The analysis of the interaction between the civilian population and the Lithuanian army allows answering two interrelated questions: how did the civilian population experience the 1918-1923 hostilities, and how did they react to the Lithuanian army, which represented the idea of an independent Lithuanian state? By analysing the dynamics of the 1918-1920 military actions, the thesis presents the results of the geographical localisation of the military actions, which allows to assess exactly where the War of Independence took place and how the civilian population experienced the war. The dissertation analyses three periods between 1918 and 1923. (a) the economic relations between the civilian population and the Lithuanian army, including voluntary donations and the forced expropriation of civilian property to meet the needs of the Lithuanian army; (b) the voluntary and forced transformation of the 'civilian-soldier', its extent and motives; (c) the civilian population's relations with the Lithuanian army on the home front (civilians' search for security, soldiers' violence and the restrictions of daily life).