Options
Linguistic and non-linguistic persuasive means in American post-war advertising
Šiaulytė, Aistė |
Nowadays, advertising has become a common phenomenon in people’s lives. However, after WWII in America, with the precedential economic growth and increased mass manufacturing advertising gained an increasingly prominent role. It was noticed that little research has been done on post-war advertising, especially in the field of linguistics. Accordingly, analysis of linguistic and non-linguistic persuasive means in the 1950s is of great importance to comprehend the strategies advertisers used to persuade and influence the audience of this historical period, shedding light on the pivotal role of language and visuals in shaping American consumer culture. The purpose of the research is to disclose and analyse the linguistic and non-linguistic persuasive means employed in American post-war advertising. Results. 1. Advertisements containing distinct types of rhetorical figures can be categorized into two groups of consumer goods: convenience and shopping. 2. As the main objective of the advertiser is to promote goods, persuasion becomes an inherent part of this industry, thus, a diverse range of rhetorical figures are employed in advertisements. 3. The research has shown that in the 1950s advertisements, the predominant tropes were metaphor and hyperbole. In the large group of syntactical means, figures of repetition were most frequent. It was revealed that in the 1950s, American advertisements utilised various linguistic means to highlight positive features of the product, differentiate from competitors, and capture the reader’s attention, achieving the main advertising goal of crafting a persuasive message. 4. The analysis of the visual grammar of post-war advertisements reveals that advertisers mainly employ images to display the product’s attributes. The composition of advertisements is diverse, with colour-coordination being a prominent aspect. All in all, the research shows that language is the main carrier of the advertising message, while visual cues complement the advertisement, enhancing product attractiveness.
Šiais laikais reklama tapo įprastu reiškiniu žmonių gyvenime. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo Amerikoje, sparčiai augant ekonomikai ir didėjant masinei gamybai, reklama įgijo svarbų vaidmenį visuomenėje. Pastebėta, kad tyrimų, susijusių su pokario reklama, ypač lingvistikos srityje, atlikta nedaug. Todėl lingvistinių ir nelingvistinių įtaigos priemonių analizė XX a. šeštojo dešimtmečio reklamoje yra itin svarbi siekiant atskleisti, kokias strategijas reklamos kūrėjai naudojo siekdami įtikinti ir paveikti šio istorinio laikotarpio auditoriją, ir išryškinti esminį kalbos ir vaizdinių elementų vaidmenį formuojant vartojimo kultūrą Amerikoje. Šio darbo tikslas – atskleisti ir išanalizuoti kalbines ir ne kalbines įtaigos priemones Amerikos pokario reklamoje. Rezultatus galima suskirstyti į keturias dalis. Pirma, reklamos, kuriose naudojamos įvairių tipų retorinės figūros, gali būti suskirstytos į dvi vartojimo prekių grupes – kasdieninės paklausos ir ilgalaikio vartojimo. Antra, kadangi pagrindinis reklamuotojo tikslas yra skatinti prekių pardavimą, įtikinėjimas tampa neatsiejama šios pramonės šakos dalimi, todėl reklamose naudojamos įvairios retorinės figūros. Trečia, tyrimas parodė, kad šešto dešimtmečio reklamose vyraujantys tropai buvo metafora ir hiperbolė. Gausioje sintaksinių priemonių grupėje dažniausiai pasitaikė plėtojimo figūros. Pastebėta, kad pokario reklamose Amerikoje buvo naudojamos įvairios lingvistinės priemonės, norint pabrėžti teigiamas produkto savybes, išsiskirti iš konkurentų ir patraukti skaitytojo dėmesį, taip siekiant pagrindinio reklamos tikslo – sukurti įtaigią reklaminę žinutę. Ketvirta, pokario reklamų vizualinės gramatikos analizė parodė, kad reklamos kūrėjai vaizdus paprastai naudoja produkto ypatybėms atskleisti. Reklamos skelbimų kompozicija įvairi, tačiau pastebėtina, jog reklamose dominuoja spalvų derinimas. Taigi, tyrimas parodė, kad pagrindinis reklaminės žinutės elementas yra kalba, o vizualiniai aspektai ją papildo ir didina produkto patrauklumą.