Vandens turizmo plėtros geografija Kuršių marių pakrančių regione: nuo retrospektyvos iki strateginio planavimo

Magistro baigiamąjame darbe analizuojama vandens turizmo plėtros geografija Kuršių marių pakrančių regione ir svarbiausiose regiono gyvenvietėse (Klaipėdoje, Juodkrantėje, Preiloje, Pervalkoje, Nidoje, Priekulėje, Drevernoje, Svencelėje, Kintuose, Šturmuose, Ventėje, Minijoje, Uostadvaryje, Rusnėje, Šilutėje). Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje darbo dalyje analizuojama vandens turizmo samprata, konceptai ir plėtros modeliai, aptariama Bruno Latour veiksniatinklių teorijos mokslinė prieiga. Antroje darbo dalyje atliekama Lietuvos Kuršių marių regiono geografinių sąlygų analizė vandens turizmo plėtojimui. Analizuojami Kuršių marių pakrantės regiono turizmo ištekliai, gyventojų demografiniai pokyčiai, ūkio subjektų struktūra ir geografija, pakrančių infrastruktūra ir pasiekiamumas, prieplaukos ir mažieji uostai. Trečiojoje darbo dalyje analizuojama laivyba ir vandens turizmas Kuršių marių regione, atliekama retrospektyvinė istorinių žemėlapių analizė ir laivybos apžvalga, pateikiami mažųjų laivų savininkų apklausos rezultatai, pritaikoma Bruno Latour‘o veiksniatinklių teorija vandens turizmo įveiklinimui Kuršių marių regiono pakrantėse, formuojamas pramoginės ir linijinės laivybos strateginio planavimo modelis ir pristatomi pažintiniai vandens turizmo maršrutai po Lietuvos Kuršių marių regioną siekiant stiprinti regiono patrauklumą vandens turizmui, turizmo paslaugų ekosistemos ir turizmo verslo modelių kūrimui. Tyrimo metu išryškėjo, jog Kuršių marių pakrančių regionas pasižymi turizmo išteklių gausa, įvairove ir išskirtinumu, tačiau turizmo išteklių potencialas (įskaitant vandens turizmą ir laivybą) nėra pilnai išnaudojamas, nėra kompleksinių vandens turizmo ir rekreacijos erdvinių plėtros koncepcijų ir sisteminio erdvinio planavimo, kuriame svarbų vaidmenį atliktų pramoginė ir linijinė laivyba Kuršių mariose ir Nemuno deltoje. Nustatyta, jog vandens turizmo (pramoginių plaukiojimų) funkcionalumas Kuršių marių regione nepakankamas. Silpna sąveika tarp Kuršių marių pakrančių, nėra arba labai silpnas viešojo ir privataus sektoriaus tarpusavio bendradarbiavimas, skatinant pramoginės ir keleivinės laivybos bei vandens turizmo paslaugų organizavimą.

In master's thesis is being analyzed the geography of water tourism development in the Curonian lagoon coastal region and in its the most important urban and coastal areas as Klaipėda, Šilutė, Rusnė, Juodkrantė, Preila, Pervalka, Nida, Priekulė, Dreverna, Kintai, and in rural areas as Šturmai, Ventė, Uostadvaris. The master's thesis consists of three main parts: the first part of the work presents the concept and development models of water tourism, discussion on the scientific approach of Bruno Latour's actor-network theory. In the second part of the work carried out results and presented description of the geographic conditions of the Curonian lagoon coastal region for the development of water tourism, as well described the tourism resources, population and its demographic shifts, the structure and geography of economic entities, coastal infrastructure and accessibility, marinas and small ports of the coastal region. In the third part of the work described liner shipping, recreational sailing and conditions on water tourism development in the Curonian lagoon region, a retrospective analysis of historical maps and an overview of navigation compared, the results of small boat owners survey are carried out and outcomes of research presented, Bruno Latour's actor-network theory for the development of water tourism on the coasts of the Curonian Lagoon region empowered, a strategic planning measures and model for development of water tourism in the Curonian lagoon elaborated and operated using KPI‘s methodology, formed cognitive thematic water tourism routes in order to facilitate attractiveness of the Curonian lagoon region and its competitiveness for development of national water tourism ecosystems and business models. The Curonian lagoon region is characterized by the abundance, diversity and uniqueness of tourism resources. However, the potential of tourism resources (including water tourism and recreational navigation) is not fully exploited, there are no complex spatial development concepts for water tourism and recreation, there are no systematic spatial planning measures where on recreational and liner navigation would play an important role in the Curonian lagoon and in the Nemunas river delta. The functionality of water tourism in the Curonian Lagoon region is still insufficient. There still exists a weak interaction between the shores of the Curonian lagoon and pertinently weak cooperation between the public and private sectors in promoting the organization of recreational and passenger shipping with application of water tourism services.