Kuršininkų kalbos būdvardžiai pateikėjų Herberto, Wernerio ir Martino Sakučių medžiagoje

Temos aktualumas. Magistro darbe tiriama Kuršių nerijos kuršininkų vėliausios kartos kalbėtojų kalba, t. y. aktualizuojama jos paskutiniojo šimtmečio stadija. Taip bandoma nustatyti gramatinės sistemos pokyčius diasporoje gyvenančių vartotojų kalboje. Darbe naudojama dar kalbininkų netyrinėta medžiaga. Tikslas. Ištirti kuršininkų kalbos būdvardžių darybos, kaitybos, gramatinių kategorijų raiškos ypatumus ir išsiaiškinti jų vartosenos pokyčius per pastarąjį šimtmetį. Metodai. Darbe naudojami leksinės ir gramatinės analizės metodai: deskriptyvinis (aprašomasis), komparatyvinis (lyginamasis), gretinamasis, distribucinės analizės, analitinis opozicijų ir statistinis. Rezultatai ir išvados. 1. Pateikėjų kalboje trūksta sinonimijos, užfiksuotos anksčiau nepaliudytos leksemos, kurios yra skoliniai. 2. Apie 65% iš garso ir vaizdo įrašų išrinktos būdvardinės leksikos sudaro veldiniai, likę 35% yra skoliniai, daugiausia iš vokiečių ir lietuvių kalbų. 3. Pastebėtas vokiečių kalbos įtakos poveikis vartojant frazeologija ir pastoviuosius junginius. 4. Pateikėjų kalboje būdvardžių daryba nėra labai turtinga. Dalis pasitaikiusių būdvardžių formantų atitinka formantus, nustatytus anksčiau šią kalbą tyrėjusių kalbininkų. 5. Tiriamojoje medžiagoje nepavyko užfiksuoti visų būdvardžių linksnių pavartojimo atvejų, tačiau iš užfiksuotų būdvardžių linksnių galūnių dauguma atitinka anksčiau nustatytas galūnes. 6. Kaip nustatyta ankstesnėse gramatikose, kuršininkų kalbai būdingas formų homonimiškumas. 7. Pastebima stipri galūnės balsių redukcija (dažnai net iki nulio), kuri žymiai apsunkina linksnio, giminės ir skaičiaus atpažinimą. 8. Itin dažna pilna galūnės redukcija iki nulinio balsio tais atvejais, kai būdvardis eina tariniu. Tai gali būti vokiečių sintaksės įtaka. 9. Pastebėtas dažnas, net perteklinis, parodomųjų įvardžių tas, ta vartojimas su būdvardžių įvardžiuotinėmis formomis. Tai yra vokiečių kalbos sintaksės įtaka. 10. Dalis medžiagoje užfiksuotų būdvardinės kilmės prieveiksmių darybos priesagų atitinka ankstesniuose tyrimuose nustatytas priesagas. Pastebėti skirtingi priesagų variantai, atsiradę dėl žodžio galo balsių redukcijos. 11. Kuršininkų kalba vis dar nėra visiškai ištirta, tačiau dėl jos paskutiniais gyvavimo metais surinktos garso ir vaizdo medžiagos yra galimybė ją nuodugniai tirti.

Theme relevance. This master's thesis examines the language of the latest generation of speakers from the Curonian Spit — the stage of its last century of existence is being updated. This attempts to identify changes in the grammatical system in the language of speakers living in the diaspora. The material that has not been studied by linguists yet is being used in this thesis. Purpose. To study the peculiarities of the formation, inflection, and expression of grammatical categories of the Kursenieki language adjectives and to find out the changes in their use during the last century. Methods. The following lexical and grammatical analysis methods are used in the thesis: descriptive, comparative, contrastive, distributive analysis, analytical opposition, and statistical. Results and conclusions. 1. There is a lack of synonymy in the referents’ speech. Previously unrecorded lexemes that are loanwords were recorded. 2. About 65% of the adjective vocabulary selected from audio and video records consists of inheritances. The remaining 35% are loanwords, mainly from German and Lithuanian. 3. The influence of German on the use of phraseology and fixed compounds has been observed. 4. In the language of the referents, the formation of adjectives is not very generous. Some of the recorded formants correspond to the formants identified by linguists who have previously studied this language. 5. The use of all adjective cases has not been recorded in the study material, but most adjective cases recorded correspond to previously identified endings. 6. As stated in previous grammars, the homonymy of forms is characteristic of the Kursenieku language. 7. There is a reduction in ending vowels (often zero ending), making it much more challenging to recognize inflection, gender, and number. 8. Reducing the ending to zero is extremely common in cases where the adjective is the predicate. This may be the influence of German syntax. 9. Frequent, even excessive, use of indicative pronouns tas, ta with use of pronominal forms of adjectives has been observed. This is the influence of German syntax. 10. Some of the adjective suffixes recorded in the material correspond to those found in previous studies. Different variants of suffixes due to the reduction of vowels at the end of the word have been observed. 11. The Kursenieku language is still not thoroughly studied, but the audio-visual material collected during its last years of existence makes it possible to study it in depth.