Krikščioniškoji dvasinė pagalba kaip santuokos ir šeimos tvarumo veiksnys

Pasaulyje per pastaruosius penkiasdešimt metų įvyko daugiau santuokos instituto pokyčių, nei per pastarąjį tūkstantmetį. Bendrosios ir kontinentinės teisės šalyse santuoka ir šeima ilgai buvo tapačios sąvokos. Pilnavertę šeimą galėjo sukurti tik heteroseksuali sutuoktinių pora ir jos vaikai. Visuomenė neigiamai vertino ikisantuokinę kohabitaciją, vedybų atidėliojimą, tos pačios lyties porų santykius, tačiau XX a. viduryje ėmė ryškėti tendencingi santuokos sampratos pokyčiai, jos svarbos mažėjimas. Trečiame nepriklausomybės dešimtmetyje, mūsų visuomenė modernėjant Lietuvoje įsigali, o Vakarų pasaulyje jau tapo norma, kad santuoka yra tik vienas iš kelių alternatyvių būdų užmegzti artimus šeiminius santykius. Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas kalba apie krikščionišką šeimą ir Santuokos Sakramento gaivinamą bei puoselėjamą santuokinę meilę. Šiame modernios tikrovės kontekste labai svarbi tampa Krikščioniškoji dvasinė pagalba sutuoktiniams ir šeimoms bei Katalikų Bažnyčios socialinis mokymas, orientuotas į katalikų sužadėtinių, besirengiančių tuoktis Bažnyčioje, santuokos ir šeimos vertybių, atitinkančią Katalikų Bažnyčios mokymą, ugdymą ir išsaugojimą. Magistro baigiamajame darbe teoriniu aspektu analizuojami santuokai kylantys iššūkiai ir krikščioniškos pagalbos kryptys bei pristatomas empirinis kokybinis dvasinės pagalbos šeimoms poreikio ir poveikio tyrimas. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad daugelis respondentų jaučia krikščioniškos dvasinės pagalbos poreikį sutuoktiniams, iš kurios tikisi pasisemti žinių, suteikti ir gauti palaikymo, pasidalinti problemomis, išgirsti kitų žmonių liudijimus. Tyrimas atskleidė, kad sužadėtinių rengimo Santuokos sakramentui kursų programos Lietuvoje yra aktualios, pasižyminčios teigiama kokybės dinamika. Dalyvavimas sutuoktinių palydėjimo programose tiriamiesiems suteikė reikšmingos patirties, įgalinančios pozityvius pokyčius porų santykiuose: išmokė konstruktyviai vesti dialogą, padėkoti ir atsiprašyti, padėjo pamatyti save iš šono, atnešė į jų šeimas ramybę ir džiaugsmą, padėjo atsinaujinti dvasiai, atgaivino jausmus, padėjo asmenybės ugdymui. Sutuoktinių palydėjimo programose respondentai pageidautų platesnės informacijos/reklamos sklaidos, profesionalių ir kompetentingų specialistų, glaudesnio bendravimo ir dalijimosi patirtimi tarp pačių savanorių ir kursų vedėjų, šeimų, porų aktyvumo, platesnio vaizdinių priemonių krikščioniška tematika naudojimo, bendravimo mažose grupėse. Apibendrinti teorinio bei empirinio tyrimo rezultatai rodo, jog krikščioniškoji dvasinė pagalba sutuoktiniams ir šeimoms gali būti traktuojama kaip svarbus šeimos tvarumo puoselėjimo veiksnys, pasitarnaujantis krizių prevencijai ir įveikai.

There have been more changes in the institute of marriage in the world in the last fifty years than in the last millennium. In common and continental law countries, marriage and family have long been identical concepts. Only a heterosexual couple and their children could create a full-fledged family. Pre-marital cohabitation, postponement of marriages, same-sex relationships were negatively assessed by society, but in the 20th century. In the middle of the 19th century, tendentious changes in the concept of marriage began to become apparent, and its importance decreased. In the third decade of independence, with the modernization of our society in Lithuania, it has become the norm in the Western world that marriage is only one of several alternative ways to establish close family relationships. The social teaching of the Catholic Church speaks of the Christian family and the marital love revived and nurtured by the Sacrament of Marriage. In this context of modern reality, Christian spiritual assistance to spouses and families and the social teaching of the Catholic Church, focused on the development and preservation of marriage and family values of Catholic brides preparing to marry in the Church, in line with the teaching of the Catholic Church, become very important. The master's thesis theoretically analyzes the challenges of marriage and the directions of Christian help and presents an empirical qualitative study of the need and impact of spiritual help for families. The results of the survey suggest that many respondents feel the need for Christian spiritual help for spouses, from whom they expect to learn, give and receive support, share problems, and hear other people's testimonies. The research revealed that the programs of courses for the preparation of brides for the sacrament of Marriage are relevant in Lithuania, characterized by positive quality dynamics. Participation in spousal escort programs provided subjects with meaningful experiences that enabled positive change in the couple's relationship: taught constructive dialogue, thank and apologize, helped see themselves from the sidelines, brought peace and joy to their families, helped rejuvenate spirits, revitalized personal feelings. In spousal escort programs, respondents would like more information/publicity, professional and competent professionals, closer communication and sharing of experiences between volunteers and course leaders themselves, families, couples, greater use of visual media on Christian topics, and communication in small groups. The summarized results of theoretical and empirical research show that Christian spiritual support for spouses and families can be seen as an important factor in fostering family sustainability, serving crisis prevention and coping with it.