Nuolankumas kaip nevilties įveikos veiksnys

Šiame darbe analizuojama nuolankumo fenomenas ir jo vaidmuo nevilties įveikai. Nevilties samprata nagrinėjama psichologinės krizės kontekste, psichologiniu ir teologiniu požiūriais. Nuolankumo samprata nagrinėjama psichologiniu ir teologiniu aspektais, analizuojamos nuolankumo ir nevilties sąsajos. Nustatyta, kad nuolankumas yra nevilties įveikos veiksnys, pasireiškiantis tiek teigiama įtaka, tiek neigiama, priklausomai nuo nuolankumo sampratos. Nuolankumo samprata psichologiniu požiūriu vertinama prieštaringai ir susijusi su asmens savigarba. Savigarbos samprata psichologijoje apibūdinama vienpusiškai, akcentuojant teigiamą savęs vertinimą. Siekiant padidinti savigarbą ir mažinti neigiamą savęs suvokimą, atsiranda aukštos savigarbos pavojus - savęs išaukštinimas, kuris veda į puikybę. Teologiniu požiūriu nuolankumas vertinamas kaip dorybė, paklusimas dieviškajam autoritetui ir yra puikybės priešingybė. Nuolankumas yra dvasinė stiprybė, aktyvus veiksmas, sąmoningas pasirinkimas krizės metu pripažinti žmogiškąjį ribotumą ir būtinybę ieškoti naujų adaptacijos būdų. Darbe aprašomas nuolankumo sampratos ir jo įtakos nevilties įveikai tyrimas, kurio rezultatai patvirtina nuolankumo vaidmenį nevilties įveikai. Kadangi nevilties įveikai būtina pasaulėžiūros transformacija, ji gali būti skatinama nuolankumo. Žmogaus priešinimasis pasaulėžiūros pokyčiams ir nuolankumo vengimas sietinas su savigarbos ir savojo identiteto saugojimu. Puikybė, kylanti iš baimės prarasti orumą ir savigarbą, trukdo nevilties įveikai, nes užkerta kelią asmenybės pokyčiams. Nuolankumas gali vaidinti esminį vaidmenį išsilaisvinant iš egocentriškumo ir atsiveriant didesnei būties tvarkai bei dieviškajam autoritetui. Esminis nevilties įveikos kriterijus yra santykis tarp nuolankumo ir savigarbos. Nuolankumas padeda subalansuoti savigarbą, nukreipdamas ją nuo perdėto egoizmo link sveiko savęs vertinimo. Tokiu būdu atsiranda stiprus vidinis stabilumas, padedantis įveikti neviltį.

This paper analyses the phenomenon of humility and its role in overcoming despair. The concept of despair is examined in the context of a psychological crisis, from a psychological and theological perspective. The concept of humility is analysed from a psychological and theological perspective, and the relationship between humility and despair is analysed. Humility is found to be a factor in overcoming despair, with both positive and negative effects, depending on the concept of humility. The concept of humility is controversial from a psychological point of view and is related to self- esteem. The concept of self-esteem is described in psychology in a one-sided way, with an emphasis on positive self-esteem. In order to increase self-esteem and reduce negative self-perception, there is a danger of high self-esteem - self-aggrandisement, which leads to hubris. From a theological point of view, humility is seen as a virtue, a submission to divine authority, and is the opposite of pride. Humility is a spiritual strength, an active action, a conscious choice in times of crisis to acknowledge human limitations and the need to find new ways of adaptation. The paper describes a study on the concept of humility and its impact on overcoming despair, the results of which support the role of humility in overcoming despair. Since overcoming despair requires a transformation of worldview, it can be promoted by humility. A person's resistance to worldview change and avoidance of humility is linked to the protection of self-esteem and self-identity. Excellence, which stems from the fear of losing dignity and self-esteem, hinders the overcoming of despair by preventing personal change. Humility can play a crucial role in liberating oneself from egocentricity and opening oneself to the greater order of being and divine authority. The essential criterion for overcoming despair is the relationship between humility and self-esteem. Humility helps to balance self-esteem by moving it away from excessive egoism and towards a healthy self-appraisal. This leads to a strong inner stability that helps to overcome despair.