Lietuvių kalbos zoonimų nominacija ir motyvacija: gyvulių, naminių paukščių ir vabzdžių pavadinimai

Disertacijoje kompleksiškai analizuojami liaudiški lietuvių kalbos gyvulių, naminių paukščių ir vabzdžių pavadinimai (resp. zoonimai). Lietuvių kalbos zoonimai surinkti iš 17 elektroninių ir spausdintinių abėcėlinių leksikografijos šaltinių. Tiriamosios empirinės medžiagos imtis – apie 1400 nominacijos vienetų, įskaitant formaliuosius variantus. Tyrimas atliktas taikant kompleksinę (resp. holistinę) lingvistinę analizę, kurios branduolį sudaro keliapakopės onomasiologinės ir semasiologinės analizės bei jų rezultatų konceptualiosios interpretacijos dermė. Pirmoji tiriamoji disertacijos dalis skirta zoonimų nominacijai. Remiantis modifikuota nominacijos klasifikacija, nagrinėjami zoonimai aprašomi pagal sinchroninės nominacijos tipus, rūšis, būdus ir priemones. Antroji disertacijos dalis skirta zoonimų motyvacijai. Išanalizavus leksinių motyvatorių raišką (eksplicitinę ir implicitinę), nustatyti zoonimų motyvacijos modeliai ir jų tipai. Holistinis tyrimo aspektas sudarė prielaidas išryškinti kiekvieno aptariamos sistemos nario onomasiologinę ir semasiologinę struktūrą, tipiškiausius konceptualiuosius požymius, kurių visuma sudaro (etno)lingvistinį pasaulėvaizdį.

The dissertation presents comprehensive study of the vernacular Lithuanian names of domesticated animals, poultry and insects (resp. zoonyms). The zoonyms of the Lithuanian language were collected from 17 electronic and printed alphabetical lexicographic sources. The sample of the empirical material is about 1400 nominative units, including formal variants. The study employs the methodological approach of a complex (resp. holistic) linguistic analysis, which core consists of the combination of a multilevel onomasiological and semasiological analysis as well as a conceptual interpretation of study results. The first part of the dissertation is for the nomination of zoonyms. Based on a modified nomination classification, the zoonyms are analysed in terms of types, kinds, ways and tools of synchronic nomination. The second part of the dissertation is for the motivation of zoonyms. After the analysis of lexical motivators (explicit and implicit), zoonyms motivation models and their types were identified. The holistic aspect of the study makes it possible to highlight the onomasiological and semasiological structure of each zoonym, as well as the most typical conceptual features which constitutes the (ethno)linguistic world-view.