Lietuvių tarmių ir bendrinės kalbos prestižas: Klaipėdos miesto gimnazistų nuostatos

Temos aktualumas. Lietuvoje jau ne vieną dešimtmetį yra atliekami tyrimai, siekiant nustatyti įvairaus amžiaus respondentų kalbines nuostatas bei polinkį vartoti bendrinę kalbą ir tarmes. Tačiau iki šiol atskirai neanalizuotos Klaipėdos miesto gimnazistų nuostatos bendrinės kalbos ir tarmių atžvilgiu. Šis tyrimas yra aktualus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tyrimas gali atskleisti, ar dėl globalizacijos bei užsienio kalbų įtakos trečiame pagal dydį Lietuvos mieste mažėja bendrinės kalbos ir tarmių prestižas. Antra, išsiaiškinus Klaipėdos gimnazistų kalbines nuostatas, galima matyti, ar nekyla grėsmės jaunimo tautiniam identitetui. Galiausiai, šiame didmiestyje gyvena labai įvairių Lietuvos regionų atstovai. Jiems yra daug sunkiau išlaikyti tarmiškumą nei gyvenantiems vietovėse, kur dauguma bendrauja konkrečiam regionui būdinga tarme. Tikslas. Ištirti Klaipėdos miesto gimnazistų kalbines nuostatas bendrinės lietuvių kalbos ir tarmių atžvilgiu. Metodai. Rengiant ir atliekant respondentų apklausą pasirinkta sociolingvistinė kiekybinė apklausa. Darbe taikomas aprašomasis ir interpretacinis metodai. Rezultatai ir išvados. Išanalizavus 355 respondentų apklausos duomenis, galima daryti išvadą, kad Klaipėdos gimnazistų požiūriu lietuvių bendrinės kalbos prestižas nėra žemas, vyrauja teigiamos kalbinės nuostatos (net 93 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvos piliečiui yra svarbu mokėti bendrinę kalbą), tačiau dėl anglų ir kitų užsienio kalbų įtakos fiksuojamos bendrinės kalbos prestižo mažėjimo tendencijos (net 51,5 proc. lietuvių kaip įprasčiausią vartoti įvardina anglų, o ne gimtąją lietuvių kalbą). Tarmės prestižas yra mažesnis nei bendrinės kalbos. Gimnazistai neturi tvirtos nuomonės apie tarmių reikšmę, tarminį kodą instrumentiniame domene renkasi tik labai nedidelė dalis respondentų, jiems trūksta žinių apie tarmes. Nepaisant to, vyrauja teigiamos nuostatos tarmių atžvilgiu. Jie gana griežtai apibrėžia tarmės vartojimo ribas, susijusias su namų aplinka ir neoficialiąja komunikacija. Taip pat nustatyta, kad gimnazistų kalbinės nuostatos priklauso nuo respondentų tautybės, bet ne nuo lyties.

Theme relevance. In Lithuania there have been decades when various surveys are being carried out to determine the language attitude of the respondents of various age groups as well as the tendency of them using standard language and dialect. However, there have not been analyzed the attitudes of Klaipeda City high school students yet. This survey is relevant for several reasons. Firstly, due to the globalization and influence of foreign languages being the main causes of decreasing prestige of standard language and usage of dialects, this survey could reveal if the prestige of standard language and dialects has been really decreasing in the third largest city of Lithuania. Secondly, the youth is the future of Lithuania and representatives of gymnasium classes belong to the age group of people whose values are just being formed. That is why it is extremely important to examine the language attitudes of this age young people because this information can provide some insights regarding possible threats to our national identity.
Finally, there live representatives of various regions of Lithuania in Klaipėda city. It might be harder to maintain the dialect here than in the regions where the majority tend to communicate using local dialect.

Purpose. To examine the attitude of standard language and dialects of Klaipeda city high school students.

Methods. While gathering data for the survey a quantitative survey was chosen to be carried out. What is more, in the further work descriptive and interpretative methods were applied.

Results and conclusions. After having analyzed the data of 355 respondents, a conclusion can be made that according to Klaipeda city high school students the prestige of Lithuanian standard language is not low, positive language attitudes predominate here (93 per cent of the respondents think that it is important to know standards language for any citizen of Lithuania) but because of the influence of English and other foreign languages the decreasing tendency of the prestige of standard language has been noted (51,5 per cent of Lithuanians consider English and not their native Lithuanian language to be the most common). The prestige of dialect is even lower than of standard language. Klaipeda city high school students do not have a firm opinion about the meaning of the dialects, only a small number of respondents choose to communicate in dialect in the instrumental domain, they lack knowledge about dialects. Nevertheless, there dominate positive attitudes to dialects. They indicate clear boundaries of dialect use which are related to home environment and informal communication Also, the survey shows that language attitudes essentially do not depend on the gender of the respondents but depend on the nationality.