Katyčių parapijos giminės remiantis XVIII-XIX a. bažnytinėmis metrikų knygomis

Darbe skiriama daug dėmesio šaltinio aprašymui. Tai nepublikuotas šaltinis, todėl svarbu pateikti kuo tikslesnę informaciją apie šaltinio būklę, struktūrą, detaliai aptariami įrašai. Darbe pateikiami duomenys iš pirminio šaltinio, niekur nepublikuoti, todėl duomenys yra ypač aktualūs Klaipėdos krašto gyventojų vardyno tyrėjams. Dar vienas svarbus metrikų knygų aspektas, jose pateikiami vietovių ir kaimų pavadinimui liudija vietos gyventojų savastį, atskleidžia jų istorinę tapatybę. Darbe pateikti rezultatai ir įžvalgos yra tik pirminis tyrimo etapas. Surinkti ir transkribuoti įrašai gali būti toliau analizuojami įvairiais pjūviais ir įvairių mokslininkų: kalbininkų, sociologų, demografinių procesų tyrėjų, bažnyčios istorikų, kultūrologų. Šios parapijos krikšto įrašų analizė gali tapti atskaitos tašku, toliau plėtojant Prūsų Lietuvos bažnytinių knygų tyrimus, kurių lyginamoji analizė galėtų puikiai atskleisti įvairialypę Prūsų Lietuvos evangelikų-liuteronų parapijų socio-kultūrinę aplinką, identifikuojant šeimų (giminių) lizdus, taip sudarant pavardžių, šeimų paplitimo Prūsų Lietuvoje žemėlapį.

Work tasks: to discuss the historical context, the development of the church and the influence of religion on the life of the region, to analyse the changes and tendencies of baptism; to analyse and evaluate the impact of political events and the whole environment on demographic trends; to reveal how birth rates were affected by wars, famines, epidemics, and other periods. Statistical and systematic methods were used to analyse the books of baptismal records. Statistical and systematic methods were used in collecting data and compiling the names of baptismal church registers, villages, calculating the number of children born and baptismal witnesses.