Eketės pabaseinio kraštovaizdžio mozaikiškumas antropogeninės apkrovos fone

Magistro baigiamajame darbe analizuojama kraštovaizdžio mozaikiškumas ir Eketės pabaseinio ekologinė bei socialinė būklė. Darbo analizėje yra pabrėžiama ankstesniais tyrimais konstatuota blogesnė už vidutinę ekologinė Eketės upės būklė ir galimas poveikis pabaseinyje esančioms gyvenvietėms, miškams ir agrariniams ūkiams. Darbo tikslas - nustatyti Eketės upės pabaseinio ekologinę ir socialinę būklę ir jo kraštovaizdžio mozaikiškumą. Darbo problema - Eketės upė ir jos pabaseinio kraštovaizdis turėtų būti sistemingiau tiriami ir tvarkomi, norint užtikrinti stabilią jo ekologinę ir antropogeninę būklę. Pirmojoje darbo dalyje analizuojama kraštovaizdžio samprata, jo rūšys, apibrėžiama antropogeninė apkrova ir jos poveikis kraštovaizdžiui. Antroje darbo dalyje atliekama Eketės pabaseinio kraštovaizdžio analizė, nustatoma ekologinės ir socialinė būklė, siekiant pažvelgti į esamą kraštovaizdžio mozaikiškumą ir galimus jo pokyčius tvarumo linkme. Trečiojoje darbo dalyje pateikiama ekspertų ir specialistų apklausos (interviu) metodika ir rezultatai. Interviu tyrimo metu apklausti Kretingalės, Dauparų-Kvietinių ir Sendvario seniūnijų seniūnai bei Kvietinių, Mazūriškių, Baukštininkų, Smilgynų, Slengių, Plikių ir Vaitelių seniūnaičiai, 3 pabaseinio ūkininkai, Laukžemių tvenkinio naudotojai žvejai ir žuvininkystės ekspertas. Tyrimo dalyviai buvo apklausiami dėl gyventojų rodomos iniciatyvos įvairiose veiklose ir projektuose, esamų problemų seniūnijoje ar seniūnaitijoje, gaunamos paramos gyvenviečių gerinimui, gyventojų skaičiaus kritimo ar kilimo priežasčių, gyventojų lūkesčių patenkinimo, aplinkos ekologinių ir bioįvairovės išsaugojimo ir dėl ateities planų. Tyrimo metu išryškėjo įvairių Eketės pabaseinio ir jam artimų gyvenviečių gyventojų skaičiaus pakilimo ir nukritimo priežastys bei galimi scenarijai dėl tolimesnės šių vietovių demografinės raidos. Daugelyje vietovių yra panašių problemų ir darbų, kuriuos bendruomenė turi atlikti. Tyrimas taip pat parodė jog daugelis gyvenviečių Eketės pabaseinyje negauna reikiamos paramos iš valstybės, nepaisant augančios migracijos iš įvairių gyvenviečių arčiau Klaipėdos miesto ir taip pat dėl to, kad priemiesčiai šalia Klaipėdos miesto auga ir plečiasi, bet į juos migruojantys gyventojai nenori įsitraukti į bendruomenes ar rodyti iniciatyvą gerinant gyvenamąją aplinką.

This master‘s thesis analizes landscape mosaic and ecological – social quality of Eketė sub-basin. Analysis shows that poor ecological quality of Ekete river has negative effect on habitats, forests and farms in the area. Most attention is put in accurately evaluating Ekete river‘s ecological and social quality in order to understand its quality on the environment and landscape formation of the sub-basin. Purpose – determine Ekete river sub-basin ecological and social quality and its landscape mosaic. Problem – Ekete river and its sub-basin landscape must be properly evaluated and analysed in order to ensure stable anthropogenic and ecological quality. The first part of the theses analyses the concept of landscape, its variations, also anthropogenic load and its effects on landscapes is defined. The second part consists of Ekete sub-basin landscape analysis, evaluation of its ecological and social quality, in order to see current landscape mosaic and possible changes within it. Third part consists of an interview and its results, using content analysis method. In the interview leaders of Kretingales, Dauparu-Kvietiniu ir Sendvario elderships and leaders of smaller parts in those elderships such as Kvietiniai, Mazuriskes, Baukstininkai, Smilgynai, Slengiai, Plikiai ir Vaiteliai. The participants were asked nine questions about the iniciative that inhabitants shows in various projects and activities, currents problems within the elderships and its parts, financial support from the government, the rise and fall of the number in inhabitants and what are the hopes and future plans for the elderships and its smaller parts. The research shown the demographic situation in the sub-basin. Various areas have simillar problems ir a lot of work needs to be done from the communities. It also shown that there is a lack of financial support for these areas from the government, despite the fact that there is a rise in migration from Klaipeda city municipality to surrounding areas, which inflates the number of inhabitants in the areas that were not build to have so many people. Also it becomes apparent that people from the cities are used to live in a more secluded way, so when they come to smaller rural areas, they do not want to be part of a community and instead lives there because the land is cheaper. Therefore there is a tendency that around Klaipeda city municipality, there will be a continous growth in inhabitants in nearby rural areas which will form into suburbs and more inhabitants will come not to be part of a community, but because of the cheap land. This results in suburbs having lots of individual houses, lots of inhabitants, but no support or initiative to make the surrounding environment better or cleaner.