The influence of the microlithisation on the economic development in the eastern Baltic region Mesolithic. Technological and functional research

The beginning of the Early Holocene in northern Europe was marked by the rapid warming of the climate, which allowed the formation of broad-leaved forests, and the region was inhabited by wildlife that cherished these environmental conditions. From an archaeological point of view, this period is referred to as the Mesolithic, a period of great change in the way people live. Climate change has particularly affected the livelihood model of Mesolithic communities, with wild game hunting and freshwater fishing. With the change in animal species composition, new hunting gear technology has been applied to their hunting, which has evolved through the process of producing fine flint and other rock products, known as microlithisation. This technology has made it possible to apply small and sharp tools quickly and efficiently, incorporating them into spears and arrows. Mesolithic archaeological material demonstrates the important role of microliths in the model of human livelihood, but the origins and evolution of this technology in the eastern Baltic region are still poorly studied and does not allow evaluation and understanding of changes in Stone Age hunting technology. The doctoral thesis presents the types of microliths found in the contexts of Mesolithic settlements and burials in the eastern Baltic region and their development from the Late Paleolithic to the end of the Mesolithic. The microlithisation process is understood here as much broader factor that encompasses not only the forms of microliths themselves, but also the course and methods of their manufacturing, as well as the evaluation of changes in bone and antler tool technology. The process of microlithisation in the dissertation chapters is analyzed using modern research methods - AMS radiocarbon dating, experimental archaeology and microwear studies. These methods not only enabled to draw important conclusions about the evolution of this technology in the eastern Baltic region during the Mesolithic period, but also to understand and convince their effectiveness in game hunting.

Ankstyvojo holoceno pradžia Šiaurės Europoje buvo pažymėta sparčiu klimato šiltėjimu, leidusiam formuotis plačialapiams miškams, o regioną apgyvendino šias aplinkos sąlygas puoselėjusi gyvūnija. Archeologiniu požiūriu šis laikotarpis įvardijamas kaip mezolitas, kuomet žmonių gyvensenoje įvyksta dideli pokyčiai. Sparti klimato kaita ypač palietė mezolito bendruomenių pragyvenimo ekonomikos modelį – įsigalėjo miško žvėrių medžioklė ir gėlavandenių žuvų žvejyba. Pakitus gyvūnų rūšinei sudėčiai, jų medžioklei buvo pritaikyta nauja medžioklės įrankių technologija, kuri pasireiškė smulkių titnago ir kitų uolienų dirbinių gamybos procesu, vadinamu mikrolitizacija. Ši technologija leido greitai ir efektingai pritaikyti smulkius bei aštrius įrankius, inkorporuojant juos į ietigalius ir strėles. Mezolito archeologinėje medžiagoje matomas svarbus mikrolitų vaidmuo to meto žmonių pragyvenimo ekonomikos modelyje, tačiau šios technologijos ištakos ir raida Rytų Baltijos regione dar mažai nagrinėta, o tai neleidžia įvertinti ir suprasti pokyčių akmens amžiaus medžioklės technologijų kaitoje. Disertacijoje pristatoma Rytų Baltijos regione mezolito gyvenviečių ir palaidojimuose kontekstuose aptinkami mikrolitų tipai ir jų technologijos raida nuo vėlyvojo paleolito iki mezolito pabaigos. Mikrolitizacijos procesas čia suprantamas kaip daug platesnis veiksnys, apėmęs ne tik pačių mikrolitų formas, bet ir jų paruošimo eigą bei būdus, taip pat įvertinant pokyčius kaulo ir rago įrankių technologijose. Mikrolitizacijos procesas disertacijos skyriuose nagrinėjamas pasitelkiant modernius tyrimų metodus – AMS radiokarboninį datavimą, eksperimentinę archeologiją ir trasologiją. Šie metodai ne tik įgalino pateikti svarbias išvadas apie šios technologijos raidą Rytų Baltijos regione mezolito laikotarpyje, bet ir suprasti bei įsitikinti jų efektyvumu juos panaudojant.