Options
Medžiai baltų mitologijoje
Cipkus, Justinas |
Temos aktualumas. Pirmieji darbai apie medžių ir gamtos kultą lietuvių mitologijoje pasirodė XX a. Šiuose darbuose buvo laikomasi XIX a. įsigalėjusio antropologinės mokyklos supratimo, kuris nulėmė suprimityvintą senovės lietuvių religijos suvokimą. Modernesnio požiūrio pradėta laikytis XX a. antrojoje pusėje, suklestėjus tautosakos tyrimams. XXI a. pasirodę darbai ir straipsniai, kuriuose nagrinėjamas medžio įvaizdis lietuvių mitologijoje, iki didesnių studijų neišaugo. Tuo tarpu yra labai nedaug ankstyvųjų rašytinių šaltinių, kuriuose paliudyta senieji latvių tikėjimai, todėl panašiuose tyrimuose remiamasi gausiai sukaupta folklorine medžiaga. Latvių tautosakos tyrėjai medžius yra aptarę tik bendrame latvių mitologijos fone. Darbas apimantis prūsų, lietuvių ir latvių medžiagą būtų naudingas tiek bendruose baltų mitologijos tyrimuose, tiek atskiruose lietuvių ir latvių mitologijos darbų kontekstuose. Darbo tikslas – pateikti medžio vaizdinį baltų mitologijoje bei medžių paskirtį ir funkcijas senojoje baltų religijoje, įvertinant ar medžiai buvo tiesioginis garbinimo objektas, ar atliko tarpininko vaidmenį. Metodai. Darbe daugiausiai remiamasi ankstyvųjų rašytinių šaltinių medžiaga. Atsižvelgiant į šios medžiagos pobūdį taikomi šie metodai: lyginamasis – skirtingų baltų tautų medžiagai, istorinis-lyginamasis – skirtingų laikotarpių medžiagai. Šaltinių patikimumo pagrindimui ir juose pateiktos medžiagos įvertinimui bei suvokimui taikomas šaltinių analizės metodas. Lyginamasis metodas taip pat taikomas lietuvių ir latvių tautosakos medžiagai. Baltiškų hidronimų geografinio paplitimo nustatymui taikomas onomastinės kartografijos metodas, o paplitimo tendencijoms nustatyti – statistinės analizės metodas. Rezultatai ir išvados: 1) medis yra mediumas, o ne tiesioginis garbinimo objektas; 2) kulto medžių ir jų masyvų pasirinkimą lemia fizinės savybės; 3) medis simbolizuoja cikliškai atsinaujinančios gyvybės idėją; 4) skirtingų medžių rūšių įvaizdžiai baltų kultūrose paplitę nevienodai.
Theme relevance. The first works on the cult of trees and nature in Lithuanian mythology appeared in the 20th century, influenced by the anthropological school of thought from the 19th century, simplified perception of ancient Lithuanian religion. A more modern perspective began to be adopted in the second half of the 20th century with the rise of folklore studies. In the 21st century appeared more works examining the imagery of trees in Lithuanian mythology, but they have not developed into larger studies. Meanwhile, sources documenting ancient Latvian beliefs are scarce, leading similar studies to rely on extensive folklore collection. Latvian folklore researchers have only discussed trees within the broader context of Latvian mythology. A study including material from the Old Prussians, Lithuanians, and Latvians would be beneficial both in general studies of Baltic mythology and in the Lithuanian and Latvian mythology works. Purpose – present the imagery of the tree in Baltic mythology and to examine the purpose and functions of trees in ancient Baltic religion, assessing whether trees were direct object of worship or had a mediating function. Methods. The work primarily uses early written sources. Methods such as comparative analysis and historical-comparative analysis are applied to compare material from different Baltic nations and time periods, respectively. Source analysis is used to establish the reliability and understanding the material. The comparative method is also applied to Lithuanian and Latvian folklore material. The onomastic cartography method is applied to determine the geographical distribution of Baltic hidronimas, while the statistical analysis method is used to identify distribution trends. Results and conclusions: 1) the tree serves as a medium rather than a direct object of worship; 2) the cult trees and their groves are selected by their physical characteristics; 3) the tree symbolizes the idea of cyclically renewing life; 4) the imagery of different trees species is unevenly distributed in Baltic cultures.