Personalo veiklos organizavimo ir pasitenkinimą darbu Covid-19 pandemijos laikotarpiu veiksnių sąsajos

Tyrimo tikslas – teoriškai išanalizuoti ir empiriškai atskleisti sveikatos priežiūros įstaigų personalo veiklos organizavimo ir pasitenkinimą darbu Covid-19 pandemijos metu veiksnių sąsajas. Tyrimo metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa raštu, naudotas instrumentas – klausimynas. Tyrimo imtis – 380 respondentų, t.y. darbuotojai, kurie dirbo Covid-19 pandemijos laikotarpiu. Statistinei analizei rinkti tyrimo duomenys apdoroti taikant šias programas: „Microsoft 69 Office Excel 2016“ ir SPSS (Special Package for Social Sciences) statistinio paketo socialiniams mokslams 20.0 versiją. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Tyrimo rezultatai. Sveikatos priežiūros įstaigų personalas Covid-19 pandemijos metu dauguma atvejų patiria neigiamus jausmus, tokius kaip stresas, įtampa, nuovargis dėl griežtesnių asmens apsaugos reikalavimų, padidėjusių darbo reikalavimų, padidėjusio darbo krūvio bei judėjimo suvaržymų. Neigiamų emocijų šaltiniais darbe tampa padidėję reikalavimai iš administracijos. Vertinant veiksnius, lengvinančius patiriamų neigiamų emocijų naštą, kaip neigiamų emocijų naštą galintys efektyviausiai palengvinti, labiausiai išryškėjo didesnis atlyginimas, vadovybės palaikymas, pacientų supratingumas, artimųjų palaikymas bei mažesnis darbo krūvis. Vertinant sveikatos priežiūros įstaigų personalo pasitenkinimą Covid-19 pandemijos metu, dauguma jų bendrąja prasme yra patenkinti savo darbu. Išvados. Sveikatos priežiūros kokybės vertinimas, personalo valdymas, įstaigos vadovo vaidmuo, įstaigos valdymas ir veikla yra reikšmingi komponentai personalo veiklos organizavimo procese. Nors dauguma sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų bendrąją prasme yra patenkinti savo darbu, daugiau nei pusė jų pateikia pasitenkinimo darbu Covid-19 pandemijos laikotarpiu pablogėjimą dėl streso, neadekvataus darbo krūvio, nesaugios aplinkos, darbo ir asmeninio gyvenimo disbalanso bei darbo grafiko. Tiriamieji, kurių pasitenkinimas darbu Covid-19 pandemijos laikotarpiu pablogėjo, nurodė, jog Covid-19 pandemija paveikė jų darbo stilių, gebėjimą atlikti darbus iki galo bei darbo sėkmę.

The aim of this research is to theoretically analyze and empirically reveal the links between the organization of health care personnel and the factors determining job satisfaction during the Covid-19 pandemic. Research methodology. Quantitative research has been fulfilled with the questionnaire used as a research instrument. The sample of the study - 380 respondents, workers worked during the Covid-19 pandemic. The survey data collected for statistical analysis was processed using the following programs: Microsoft 69 Office Excel 2016 and SPSS (Special Package for Social Sciences) statistical package for social sciences version 20.0. The research was conducted in accordance with ethical principles. Research results. Healthcare personnel experience negative feelings during the Covid-19 pandemic in most cases, such as stress, tension, fatigue due to more stringent personal protection requirements, increased work requirements, increased workload and movement restrictions. Increased demands from the administration are becoming sources of negative emotions at work. Assessing the factors that alleviate the burden of negative emotions as the ones that can most effectively alleviate the burden of negative emotions, higher salaries, management support, patient understanding, relatives support and less workload were the most prominent. Assessing the satisfaction of health care personnel during the Covid-19 pandemic, most of them are generally satisfied with their work. Conclusion. Health care quality assessment, personnel management, the role of the head of the institution, management and operation of the institution are significant components in the process of organizing personnel activities. While most health care workers are generally satisfied with their jobs, more than half report a deterioration in job satisfaction during the Covid-19 pandemic due to stress, inadequate workload, unsafe environment, work-life imbalances, and work schedules. Subjects whose job satisfaction deteriorated during the Covid-19 pandemic reported that the Covid-19 pandemic affected their work style, ability to complete work, and job success.