Jūrininkų sielovada: realijos ir perspektyvos

Jūrininkai vis dar dažnai „nematomi“ visuomenei. Ilgi išsiskyrimai ir sunkūs išgyvenimai jūroje žaloja jūrininkus ir morališkai, ir fiziškai. Tam, kad jūrininkas būtų morališkai pasiruošęs užkariauti vandenynus neužtenka vien materialinės gerovės, labai svarbu ir dvasiškai stabili siela. Jūrininkams padedantys sielovadininkai veikia kaip gyvybiškai svarbus „tiltas“ tarp jūros ir sausumos. Tačiau jūrininkų sielovada Lietuvoje, ypač dėl mažo jūrininkų skaičiaus, dar vis mažai aktuali ir bažnyčiai, ir eiliniam pasauliečiui, o jūrininkų problemos yra nepastebimos ir nesprendžiamos. Darbe pristatomi 2022–2023 metais atlikto kokybinio tyrimo rezultatai apie jūrininkų sielovados realijas ir perspektyvas kapitonų požiūriu. Tiriant paaiškėjo, kad sielovadą kapitonai sieja su dvasine jūrininko savijauta, santykio su Dievu puoselėjimu, taip pat su morališkai vertybiniu elgesiu, tradicijų puoselėjimu ir buvimu atsakingam prieš save ir kitus. Iš susitikimų su dvasiniais jūrų misionieriais kapitonai įžvelgia gaunantys praktinę pagalbą, taip pat dvasinę bei emocinę paramą. O negauna naudos tuomet, kai nėra suinteresuoti su jais šnekėtis, ir to kontakto patys ir neieško. Paaiškėjo, kad kapitonams sielovada reikalinga dėl galimybės gauti dvasinę, emocinę, taip pat ir praktinio pobūdžio paramą. Tyrimas parodė, kad kapitonai, siekdami įveikti sunkumus jūroje, pirmiausia yra linkę bėgti nuo sunkumų vartodami alkoholį ir tokiu būdu laikinai užsimiršdami. Adaptyvūs, susiję su dvasios stiprinimu, sunkumų jūroje įveikos būdai – pasitikėjimas Dievu, taip pat malda, vadovavimasis dešimčia Dievo įsakymų, tokie religiniai ritualai kaip žegnojimasis, kapitonų vidinė stiprybė ir optimizmas, išankstinis profesinis-psichologinis pasiruošimas, rėmimasis teigiamu kitų žmonių pavyzdžiu ir patirtimi, žinojimas, kad sveiki ir laimingi namuose likę artimieji, atsakomybės jausmas prieš šeimą ir save, palaikanti įgula, globalus požiūris sprendžiant problemas, galimybė užklupus sunkumams pasikalbėti su kolegomis. Kapitonų nuomone, ateityje jūrininkams reikės sielovados, nes visuomet bus reikalingas palaikymas ir dvasinis stiprinimas, padedantis išgyventi vienatvę jūroje. O sielovados nereikia tiek dabartiniu laikotarpiu, tiek ateityje tiems kapitonams, kuriems būdinga ateistinė (materialistinė) pasaulėžiūra, ir iš to kyla neigiamas požiūris į bet kokias religijos ir (ar) dvasingumo apraiškas.

Seafarers are still often "invisible" to the public. Long separations and difficult experiences at sea damage seafarers both morally and physically. For a sailor to be morally ready to conquer the oceans, material well-being alone is not enough, a spiritually stable soul is also very important. Chaplains assisting seafarers act as a vital 'bridge' between sea and land. However, this pastoral care of seafarers in Lithuania, especially due to the small number of seafarers, is still of little importance to both the church and ordinary man, and the problems of seafarers are left unnoticed and not solved. The paper presents the results from a qualitative study, conducted in 2022-2023, about pastoral sailor realities and perspectives from the captains point of view. The study revealed that captains associate pastoral care with the spiritual well-being of seafarer, cherishing a relationship with God, as well as with morally valuable behavior, preserving traditions and being responsible towards oneself and others. Captains find that they receive practical help, as well as spiritual and emotional support, during their meetings with spiritual sea missionaries. They do not gain any benefits, when they are not interested in talking to them, and do not seek for such contact themselves. It turned out, that captains require pastural care because of the possibility to receive spiritual, emotional as well as practical support. The study showed that captains, seeking to overcome hardships at sea, tend to seek help in a form of alcohol, which helps them to forget their problems for a short while. Adaptive ways linked to strengthening of one’s soul, ways of overcoming difficulties at sea – trust in God, as well as prayer, following the ten commandments of God, religious rituals such as sailing, inner strength and optimism of captains, prior professional-psychological preparation, relying on the positive example and experience of other people, knowing that the loved ones left at home are healthy and happy, a sense of responsibility towards the family and oneself, a supportive crew, a global approach to solving problems, the opportunity to talk to colleagues when facing difficulties. According to the captains, seafarers will need pastoral care in the future, because there will always be a need for support and spiritual reinforcement to help them survive loneliness at sea. And there is no need for pastoral care both in the current period and in the future for those captains who are characterized by an atheistic (materialistic) worldview, this results in a negative attitude towards any manifestations of religion and (or) spirituality.