Options
Studentų socialinio nerimo sąsajos su savęs vertinimu ir suvokiamu socialiniu palaikymu
Abželtytė, Arūnė |
Neringa, Grigutytė | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member | |
Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Tyrimo metu siekta atskleisti studentų socialinio nerimo sąsajas su savęs vertinimu ir suvokiamu socialiniu palaikymu. Tyrime dalyvavo 268 studentai. Tiriamųjų amžiaus nuo 19 iki 56 metų (M = 25,27; SD = 5,59). Iš jų 115 (42,9%) vyrai ir 153 (57,1%) moterys. Tyrimo metu buvo naudojama Nerimo socialinėse interakcijose klausimynas (Mattick & Clarke, 1998), Rozenbergo savęs vertinimo skalė (Rosenberg, 1965), Zimet, Dahlem, Zimet & Farley multidimensinė suvokiamo socialinio palaikymo skalė (Zimet et al., 1988). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad studentų vyrų socialinis nerimas yra aukštesnis nei studenčių moterų. Tarp vyrų ir moterų savivertės bei suvokiamo socialinio palaikymo statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo rasta. Taip pat nustatyta, kad bakalauro pakopos studentų socialinis nerimas yra aukštesnis nei magistrantūros studentų bei tai, kad magistrantūros studentų savivertė yra aukštesnė nei bakalauro pakopos studentų. Tyrimo rezultatai parodė, kad, kuo vyresni studentai, tuo jų socialinis nerimas žemesnis, o savivertė aukštesnė. Tačiau suvokiamo socialinio palaikymo sąsajų su amžiumi tirtoje imtyje nebuvo rasta. Studentų vyrų ir moterų aukštesnis socialiniu nerimas siejasi su žemesne saviverte, t.y., kuo socialinis nerimas aukštesnis, tuo savivertė žemesnė. Studentų vyrų ir moterų aukštesnis socialinis nerimas siejasi su mažesniu suvokiamu socialiniu palaikymu, t.y., kuo aukštesnis socialinis nerimas, tuo mažiau studentai jaučia sulaukiantys socialinio palaikymo. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad, kuo žemesnė savivertė ir kuo mažiau studentai jaučia gaunantys socialinio palaikymo, tuo aukštesnis jų socialinis nerimas.
The aim of this study was to examine students’ social anxiety relationship with self-esteem and perceived social support. This research involved 268 students. Students aged from 19 to 56 years (M = 25,27; SD = 5,59). 115 (42,9%) study participants was male and 153 (57.1%) was female. Data colection tools – The Social Interaction Anxiety Scale (Mattick & Clarke, 1998), Rosenberg’s Self-Esteem Scale – RSES (Rosenberg, 1965) and Multidimentional Scale of Perceived Social Support (Zimet et al., 1988). The results of this study revealed that male students social anxiety is higher than female students. No statistically significant differences were found between men's and women's self-esteem and perceived social support. It was also found that undergraduate students social anxiety is higher than postgraduate students and postgraduate students self-esteem is higher than undergraduate students. The results of the study also showed that the older students is, the lower their social anxiety and higher their self-esteem. However, no association of perceived social support with age was found in the study sample. Higher social anxiety among male and female students is associated with lower self-esteem, i.e., the higher social anxiety, the lower self-esteem. Higher social anxiety among male and female students is associated with lower perceived social support, i.e., the higher the social anxiety, the less students feel they are receiving social support. The study also found that the lower self-esteem and the less students feel they are receiving social support, the higher social anxiety among students.